Google suranda 599 tūkst. „Leo Lt“ nuorodų, tuo tarpu surinkus „Basketball Lt“ ta pati paieškos sistema pateiks tik 582 tūkst. nuorodų apie Nacionalinę Lietuvos religiją. Kas atsitiko?

Stambus verslas nuolat visiems užkliūva. Ir ne tik Lietuvoje. Amerikos prezidentinės kampanijos favoritai įnirtingai vanoja korporacijas ir Wall Street‘o bankininkų godulį, nustūmusį pasaulio ekonomiką Nr.1 į giliausią finansinę krizę nuo Didžiosios depresijos laikų.

Hillary Clinton siekia sugrąžinti galias profesinėms darbo sąjungoms, Barack Obama aistringai agituoja už „didžiausią lobizmo reformą istorijoje“. Net respublikonas John McCain viešai suabejojo laisvos rinkos savireguliacijos mechanizmais. Visi kaip vienas, primiršę savo politines pažiūras, pasisako už būtinybę sukurti naują įstatyminę bazę, griežčiau reguliuojančią korporacijų valdymą.

Tačiau ar dabartinė verslo kritika yra tikrai pagrįsta? Ekonomikos teorija sako – yra paklausa, bus ir pasiūla. Gal verslas tik tenkino vartotojų poreikius? Euro RSCG Worldwide apibendrinęs atliktus tyrimus Europoje ir Šiaurės Amerikoje išskyrė 12 svarbiausių vartotojų poreikių tendencijų.

Naujieji vartotojai – tai Genijų karta. Pirmo kurso profesinės mokyklos neakivaizdinių studijų studentas vertas ne prastesnio nei direktoriaus darbo. Vaikai su užuojauta žiūri į tėvus, nesuprantančius jų noro pirkti kreditan butą, automobilį ar plastinę krūtų didinimo operaciją. Jei mūsų tėvai sunkiai dirbo ir taupė, tai jų vaikai turi daug laisvo laiko ir veržiasi į dainų ir šokių dešimtukus. Internetas, blogai, youtubas bei socialiniai tinklai suteikė žmonėms naują informacijos sklaidos galią ir naujas bendravimo galimybes. Kiekvienas jaučiasi galingas ir žino savo vertę, nori daug ir greitai, čia ir dabar.

Už šių socialinių vartotojų pokyčių tenkinimą verslui buvo dosniai atsidėkota sparčiu ekonomikos augimui ir įspūdingais pelnais. Tačiau jau iš fizikos žinome – „kiekvienas veiksmas yra lygus atoveiksmiui“. Kaip nemokamą priedą, verslas iš vartotojų gavo negailestingai kritikuojančią viešąją nuomonę ir vis stiprėjantį nelojalumą prekiniams ženklams. Verslas toleruotiną vartojimo lygį vis dar sugeba palaikyti informaciniu reklaminiu triukšmu – žinia, kaskart vis stipresnėmis dozėmis. Ir už tai vartotojai dar labiau griežia dantį.

Net Vatikanas pripažino naujas šios epochos realijas peržiūrėjęs mirtinų nuodėmių sąrašą. Argi ne puiki ateitis mūsų laukia – linksmai sau „rauni“ su nauju prabangiu sportiniu supercar‘u, kai žinai, kad už aplinkos teršimą gali bet kada apkaltinti nuodėmingąjį verslą.