Atrodo, dar visai neseniai viešuosiuose ryšiuose viskas buvo aišku – korporacinė ir marketingo komunikacijos disciplinos turėjo aiškiai nubrėžtas takoskyros ribas.

Jei marketingo komunikacija buvo susitelkusi į racionalų ar emocionalų prekės ar paslaugos savybių pristatymą vartotojams, tai korporacinė apėmė įvairių įmonės vadybos aspektų komunikavimą valstybinėmis institucijomis, darbuotojams, investuotojams, nevyriausybinėms organizacijos ir panašiai.

Reikia pripažinti, dabar viskas susipynė. Paplito internetas ir socialiniuose tinkluose, bloguose, įvairiuose forumuose vartotojai aktyviai keičiasi informacija. Anksčiau ypatingo visuomenės dėmesio sulaukdavo nebent politikų pakvailiojimai. Dabar į vartotojų taikiklį patenka ir bendrovių negeri darbai.

Viena naujausių Euro RSCG Worldwide visuomenės nuomonių apklausų parodė, kad dauguma JAV, D. Britanijos ir Prancūzijos vartotojų apie korporacijų gyvenimą jaučiasi žinantys vis daugiau. Didžioji dalis jų pabrėžė dabar galintys lengviau gauti informacijos apie įmones.

Taigi, įmonės negali jaustis tarsi atsitvėrusios stora mūrine siena nuo aplinkos. Jos vis mažiau kontroliuoja informaciją apie save.

Sakoma, vartotojas – karalius. Tačiau ar nevertėtų šią frazę pakeisti, vartotojas – tironas. Juk ta pati apklausa parodė, kad 70-80 proc. vartotojų jaučiasi galintys bausti kompanijas, nepirkdami jų paslaugų, jei yra nepatenkinti verslininkų elgesiu. Devyni iš dešimties apklaustųjų mano, kad kompanijos turi daryti kažką daugiau, o ne vien beatodairiškai siekti pelno.

Akivaizdu, kompanijų komunikacijos strategams priimti sprendimus tampa sunkiau. Juk galvojant apie prekės ženklo komunikaciją reikia numatyti, kaip tai paveiks įmonės įvaizdį. Ir atvirkščiai. Jei korporaciniai veiksmai užtrauks visuomenės rūstybę, kris pardavimai.

Ši Vakaruose akivaizdi tendencija ateina ir į Lietuvos kasdienybę. Tiesa, kol kas balsavimo pinigine atvejų yra keletas. Vokelių skandalas paskatino pilietinę iniciatyvą nepirkti Krekenavos agrofirmos produkcijos. Skaidrumo trūkumas kuriant Leo LT subrandino Neperku Maximoje akciją. Atmintyje dar neišblėso žaliųjų kvietimas boikotuoti LUKoil degalinių produkciją.

Kol kas tai tik daigeliai, kurie neprasikalė. Neteko girdėti, kad bent viena iš išvardintų įmonių nukentėjo nuo boikoto. Vargu, ar prieš kelias dienas nuskambėjęs tariamas darbuotojos išnaudojimo skandalas Norfos pirkėjus paskatins rinktis kitą prekybos tinklą.

Tačiau nereikia tikėtis, kad taip bus ir toliau. Gyventojų pajamoms didėjant, prekės kaina tampa mažiau svarbi, o vartotojų pasirinkimą lemia vis daugiau kitų veiksnių. Pavyzdžiui, nepriekaištinga kompanijos reputacija visuomenėje.