Neseniai EFKOM rašė apie tai, kas kelia Lietuvos verslininkams juoką. Iš tiesų, tenka pripažinti, kad tokiame požiūryje labai daug tiesos.

Daugumą krizių su kuriomis susidurė lietuviškas verslas tesukėlė biznismenams tik laikiną diskomfortą, be tiesioginio poveikio pardavimams, naujiems kontraktams, tiekėjų boikotui ar papildomam valstybinių instancijų reguliavimui.

Na taip, gal ir teko prieš savo norą tapti kai kurių politikų rėmėjais ar perskirstyti reklamos biudžetus „aktyvių leidinių“ naudai, bet daugumos taip vadinamų „krizių“ sukelti padariniai po kelių dienų iš verslininkų darbotvarkių išnyksta savaime tarsi blogas sapnas. Kam gadinti nervus, leisti pinigus įvairių konsultantų kuriamoms „krizių prevencijos programomis“, jeigu viskas įvyksta būtent taip kaip tame anekdote „Nepaisant visų medikų pastangų, ligonis pasveiko“.

Tačiau, „juokas – dalykas rimtas“, byloja sena išmintis. Net ir didžiausi krizių valdymo Lietuvoje skeptikai turėtų sutikti, kad žiniasklaidoje dominuojančios krizės yra įmonių aktyvumo viešųjų ryšių bei reklamos srityse „šalutinis poveikis“. Kol esi niekam nežinomas, tol esi niekam ir neįdomus. Ir atvirkščiai – didėjant įmonės žinomumui, ji susilaukia vis daugiau žiniasklaidos dėmesio. Auksinė žiniasklaidos taisyklė byloja, kad „gera žinia yra bloga žinia“. Taigi, klientai mielai dalinasi savo neigiama patirtimi, konkurentai stengiasi, kad apie silpnasias vietas būtų kuo plačiau žinoma. Pasvarstykim, esant identiškom aplinkybėm, kuris mobilaus ryšio tiekėjas susilauks daugiau rezonanso žiniasklaidoje – „Tele2“ ar „Laracijos telekomunikacijos“?

Taigi, kad ir kaip parodoksaliai tai neskambėtų, siekiant pakeisti įmonių požiūrį į krizių valdymą kol kas komunikacijos specialistams telieka kuo efektyviau dirbti didinant įmonių žinomumą ir stiprinant jų brandus. Kai viskas gerai, vartotojai už šias įmonių marketingo pastangas atsilygina didesnėmis pirkimo apimtimis, tačiau kai įmonę užgriūna nemalonumai, tie patys vartotojai su pasigardžiavimu visas ydas aptars „Delfi“ komentaruose ar skundais užvers Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

O kad juokas nesvetimas ne tk lietuviams, bet ir vakariečiams, galima įsitikinti prisiminus šių metų pradžios skandalą Prancūzijos „Societe Generale“ banke, tapusiu visų laikų didžiausia fiansine afera. Už savo labai jau „lietuvišką“ požiūrį į krizių valdymą bankas už 7 mlrd. JAV dolerių „nusipirko“ globalią viešumo kampaniją.