Ieva Vozbutaitė, „Euro RSCG PR“ direktorė

Šiuo metu ypač svarbu įžvelgti tendencijas, kurios veda didelio potencialo link.  Ir dėl to visai nereikia „išradinėti dviračio“ tam, kad priimtumėte tinkamus rinkodaros sprendimus.  Tereikia atsakyti į klausimus – ar  gerai pažįstame savo vartotoją,  ir ar visas galimybes išnaudojate vidaus rinkoje?   Tyrimų rezultatai rodo, kad tikrai ne. 

Pasauliniu mastu, moterys įtakoja apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių vertės vartotojų išlaidų, kurios numatoma, kad gali išaugti net iki dvidešimt aštuonių trilijonų per artimiausius penkerius metus.  Dabartinės moterų pajamos, kurios siekia trylika trilijonų JAV dolerių, numatoma, kad per tą patį periodą išaugs net iki 18 trilijonų.  Sudėjus šiuos duomenis matyti, kad moterys atstovauja rinką, kuri yra bemaž dvigubai didesnė nei sudėjus Indiją bei Kiniją kartu.   Palyginimui – Kinijos BVP 4,4 trilijono, Indijos – 1,2 trilijono, tuo tarpu Lietuvos 2009 ABVP – 92‘450 milijardas.

Visų pirma, moterys įgauna vis didesnę įtaką darbo rinkoje.  JAV dirbančių moterų skaičius priartėjo prie vyrų.  Lietuvoje 2009 metų antrą ketvirtį moterų užimtumo lygis pirmą kartą pralenkė vyrų, ir III ketvirtį ta pati tendencija išliko. Tai reiškia, kad bemaž pirmą kartą modernioje Lietuvos istorijoje, moterys užimtumu ženkliai pralenkė vyrų užimtumą, kuris nukrito iki 59,6 proc., tuo tarpu moterų užimtumas išliko 61,2 proc.  Žinoma, Lietuvoje kaip ir daugelyje pasaulio šalių, moterys uždirba tik apie 80 proc. vidutinio vyro uždarbio (faktas, kuris  galbūt bent iš dalies padeda šio ekonominio nuosmukio metu išlaikyti aukštą bendrą moterų užimtumo lygį), tačiau remiantis Statistikos departamento 2008 metų duomenimis, Lietuvoje yra apie 1 077 087 darbingo amžiaus moterų, kurios vidutiniškai uždirba („neto“ atlyginimo) 1 555 litus per mėnesį.  Atsižvelgiant į šiuos duomenis, galime suskaičiuoti, jog moterų pajamos Lietuvoje viršija  1 milijardą litų. O tai leidžia daryti prielaidą, jog  moterys turėtų būti neginčijamai patrauklus segmentas bet kuriai verslo šakai.

Tačiau tai tik viena „obuolio pusė“…  Antroji – moterys valdo ne tik tiesiogiai savo uždirbamas pajamas, bet ir priima sprendimus dėl bendrų šeimos išlaidų. Remiantis 2008 metais atlikto pasaulinio tyrimo rezultatais, (daugiau informacijos: www.womenspeakworldwide.com) didžiąją dalį visų namų ūkio išlaidų valdo moterys,  ir tai akivaizdu visose šalyse, kuriose buvo atliktas tyrimas.  Mums atrodo natūralu, kad moteris tradiciškai užima namų globėjos vaidmenį šeimoje, tad ir išlaidos, susijusios su namų ūkiu, natūraliai tampa moteriška prioregatyva.  Akivaizdu, kad ir didžioji dalis pajamų, kurias namų ūkiuose uždirba vyrai, (Lietuvoje tokios pajamos bendrai  sudaro iki 1,2 milijardo litų) yra valdomos/ išleidžiamos moterų.  Taigi “moteriškojo” vartotojų segmento vien tik Lietuvoje vertė sudaro apie du milijardus litų.

Remiantis šiais duomenimis, būtų neprotinga ir iracionalu, rinkodaros specialistams ignoruoti tokį didžiulį potencialą.  Deja, tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu, įmonės daro būtent tai.  2009 metais buvo paskelbti tarptautinio tyrimo rezultatai, kurį atliko ir išvadas pateikė vieni garsiausių rinkodaros klasikų – BCG („Boston Cunsulting Group“) konsultantai Michael  J. Silverstein ir Kate Sayre.  Tyrimų metu buvo apklaustos moterys, atstovaujančios įvairius socialinius sluoksnius bei gyvenimo būdą, iš bemaž 40 šalių (daugiau informacijos: www.womenspeakworldwide.com).  Tyrimo išvados vienareikšmės ir gana griežtos: moterys jaučiasi NEPAKANKAMAI VERTINAMOS .  Nepaisant išaugusios galios rinkoje bei socialinėje visuomeninėje pozicijoje, moterys vis dar jaučiasi nepakankamai vertinamos rinkoje ir nepripažintos darbe (Womenspeakworldwide.com, Michael J. Silverstone; Kate Sayre).  Šių laikų moteris „žongliruoja“ karjera, šeima, namais bei savo asmeniniu laisvalaikiu ir visos šios veiklos kažkaip turi sutilpti į 24 valandas per parą.  Deja vis dar nedaugelis kompanijų, reaguodamos į dabartinius moterų poreikius, siūlo laiką taupančius sprendimus,  paslaugas bei produktus, kurie būtų pritaikyti specialiai moterims.  Kaip bebūtų keista, bet XXI amžiuje moters paveikslas vis dar piešiamas tais pačiais stereotipais ir „moteriški“ poreikiai vis dar matomi mūsų pamėgtų „dviejų blondinių“ personažų rėmuose: moteriška – tai  viskas, kas rausva, šiek tiek naivoka ir, žinoma, pateikta „globėjiškai“.  Tokių netikusių,  „moteriškų“ produktų/paslaugų ir jų komunikacijos pilna pasaulinė rinkodaros rinka, jų nestinga ir Lietuvoje, bet tai jau tema kitai diskusijai…   

Grįžkime prie segmentavimo. Terminai „moteriškasis segmentas“ arba „moterų rinka“ taip pat nieko vertingo rinkodaros prasme nepasako, nes kiekvienos moters istorija – skirtinga.  Tačiau galima rasti tendencijų ir panašumų, kurie padeda moteris suskirstyti į tam tikrus archetipus.  Pastarieji nustatomi pagal gaunamas pajamas, amžių bei gyvenimo etapą, kuris skirstomas į šiuos periodus: „fast-tracker“, „pressure-cooker“, „relationship focused“, „managing on her own“, „fulfilled empty nester“, „making ends meet“. 

Žinoma, kad toks segmentavimas turi ir savų trūkumų, bet tai galėtų būti gera pradžia kompanijoms efektyviau ir tikslingiau pateikti rinkai būtent tai, ko moterims reikia labiausiai, ir komunikuoti ta žinute, kuri būtų aktualiausia.  Faktas tas, kad ekonominis nuosmukis praeis, o vartotojai uždirbs ir bus linkę išleisti daugiau. Rinkodaros specialistai, sugebėsiantys pasinaudoti dabartine situacija, „bus pakeliui“ į ilgalaikį, nuoseklų rinkos dalies augimą.  Sėkmės mums. 

Jeigu turite klausimų, pastebėjimų, argumentų diskusijai ar norite gauti prezentaciją, rašykite:
Ieva Vozbutaitė 
ieva.vozbutaite@eurorscg-pr.lt