PR priimamajame nuolat sukiodavosi karščiuojantys, sloguojantys, emociškai pažeisti, kartais net kraujuojantys viešųjų ryšių pacientai. Didelėmis stiklinėmis akimis jie stebėdavo zujančius gydytojus, besiplaikstančius jų chalatų skvernus,gudrias šypsenėles, kai vartydavo pacientų korteles ir paslapčiomis kikendavo su kolegomis. Tik nedidelei daliai šių nelaimėlių teko proga gydytis pas PR Hauso komandą. PR Hausas apsiimdavo narplioti tik įdomius ir nestatistinius atvejus, kurie reikalaudavo netipinės įžvalgos ir drąsių sprendimų.

PR Hauso pagrindinis darbo metodas, tikriausiai ir lemiantis sprendimų teisingumą, buvo ASAP – Aiškiai-Sąmoningai-Atvirai-Patogiai. Komanda buvo suburta ne šiaip sau, o remiantis kiekvieno praktika, unikaliomis stiprybėmis ir įžvalgumu. Visoms diagnozėms ir operacijoms vadovavo Direktorė – žemo ūgio, bet nepaprastai aukštų ambicijų moteris. Ji kasdien mosuodavo markeriu ir ant lentos braižydavo iš pirmo žvilgsnio neįtikimas diagnozių ir gydymo schemas. Stalčiuje slėpė botagėlį, kuriuo mėgdavo pagąsdinti, kai komanda prarasdavo darbo pulsą. Direktorės silpnybė buvo baltas vynas. Ilgesingais žiemos vakarais ji beveik kiekvieną dieną pamalonindavo komandą jaukiais pokalbiais su vyno taure ir sendintu sūriu.

Blondinė, Manekenė ir Snaigė buvo tos, kurios įnirtingai ginčydavosi dėl kiekvienos PR diagnozės, bet dažnai joms tekdavo pripažinti Direktorės pastabas ir eiti gelbėti pacientų komunikacijos strategijų. Blondinė buvo guvi, turinti rafinuotą humoro jausmą ir nuostabią šypseną, matyt, dėl to pacientai vyrai dažniausiai patekdavo į jos globą. Vyrai jos rankose jausdavosi saugūs ir pasitikėdavo bet kokiu ligos gydymo metodu. Blondinės įžvalga diagnozuojant finansinio sektoriaus sukeltus negalavimus buvo nepakeičiama. Penktadieniais jai ligonių problemas padėdavo spręsti gauruotas pagalbininkas Amis, jis įnešdavo į PR Hauso atmosferą šiokio tokio chaoso ir praskaidrindavo dieną.

Manekenė visus pranoko savo įstabia figūra ir per dieną surūkytų cigarečių kiekiu. Jeigu priimamojo taisyklės būtų leidusios, ji būtų traukusi dūmą ir pacientų apžiūros metu. Jai dažniausiai atitekdavo kritiškos būklės ligoniai, reikalaujantys greitų ir teisingų sprendimų bei intensyvios priežiūros. Manekenės stiprybė buvo ta, kad ji nuosekliai laikydavosi metodikos ir struktūriškai dėliodama simptomus galėdavo prikelti pacientus net iš komos. Ji darbuodavosi tarsi prisukta, niekada nepavargdavo (na kartais, bet labai retai) ir tęsdavo darbus, net jei ir pačiai sušlubuodavo sveikata.

Snaigė buvo patyrusi komunikacijos su pacientais srityje ir ne tik, ji puikiai sutarė ir su dauguma kitų sričių gydytojų, kurie ne kartą pasitarnavo PR Hauso komandai. Taiklus kaip skalpelis liežuvis, puikios medicinos istorijos žinios gelbėdavo pacientus tiek reanimacijoje, tiek sudėtingose operacijose. Per Kalėdas ji priimdavo komandą į savo namus ir visi kepdavo imbierinius sausainius gurkšnodami karštą vyną. Snaigė turėjo talismaną Frencį – sfinksą, suteikiantį senojo Egipto gydytojų išminties.

PR komanda jokiu būdu nebūtų apsiėjusi be jaunųjų praktikančių: Mėlynakės ir Naujokės. Mėlynakė atėjusi į komandą įnešė šiek tiek drugelių ir jaunatviškos panikos. Drugeliai, kaip žinia, neįprastas gydymo metodas, bet jie padėdavo išspręsti kai kuriuos sudėtingus ligų atvejus. Jos asmeninė terapija “smėlio šuniukais” pačiai komandai suteikdavo gerų emocijų ir atsipalaidavimo. Naujokė tik atėjusi, tai įvyko ne per seniausiai, kruopščiai griebėsi perprasti medicinos metodiką ir diagnozės subtilybes. Jai sekėsi puikiai, o ir pacientai likdavo patenkinti rūpestingumu.

PR Hausas buvo ypatingas tuo, kad net ir sunkiausiais momentais tikėjo, jog galima išgydyti bet kurį PR ligonį. Taip ir įvykdavo. Aišku būta ir išimčių, tačiau komanda visada stengdavosi iki paskutiniųjų. Kūrybiškumas nustatant diagnozę padėdavo neužkibti už tipiškiausio sprendimo ir tai reikšdavo dar vieną išgelbėtą gyvybę. Intensyvi dienotvarkė ir skausmais vis besiskundžiantys pacientai kartais vesdavo į beprotybę. Išvengti beprotybės padėdavo jaukūs vyno vakarai.

Mažutis akcentas, kuris būtų pravertęs šiai komandai, – tai vyras. Deja, pasitaikę vyrai šioje gyvybiškai atsakingoje srityje pasirodė esą trapesni nei dailioji lytis. Tad PR Hauso moterys ir toliau lieka gelbėti viešųjų ryšių pacientų pasikliaudamos savo moteriškais instinktais ir nuojauta.

Živilė