Per šiuos s
avivaldos rinkimus rinkėjas turėjo į ką akis paganyti: nuo netikrų vestuvių, filmų su Holivudo žvaigždėmis iki kalendorių, kuriuose šventieji atvaizduoti šalia kandidatų į miesto tarybą. Šie rinkimai ne pirmą kartą parodė, kad kūrybiški, drąsūs sprendimai, net jei už jų nėra rimto pagrįsto politinio turinio, patraukia rinkėjų dėmesį. Džiugi žinai ta, kad nemaža visuomenės dalis vis dėlto parodė, kad pasiilgo kokybiško turinio ir savo balsus dovanoja mokantiems sukurti prasmę, o ne tik šurmulį.
Naujieji rinkimai patvirtino tai, kas jau ir anksčiau buvo ne paslaptis – geriausia daugumos Lietuvos politinių partijų strategija – neturėti jokio įvaizdžio, neugdyti jokio rinkėjų lojalumo. Buvo nemažai kandidatų, kurie griebėsi aštrių veiksmų, balansuojančių ties etiškumo, padorumo ar net teisėtumo riba. Politinių spektaklių scenos keitė vieną kitą, tačiau patrauklaus, sodraus, kokybiško turinio – špyga. Gal šie veiksmai ir padėjo trumpam pritraukti žiniasklaidos ir rinkėjų dėmesį, tačiau rezultatams, pasirodo, naudos nedavė. Tą parodo ir iškovotų mandatų skaičiai. Juk balsuojama vien dėl sukelto šurmulio.
…..Skaityti toliau