Kūryba, kūrybiškos asmenybės bruožai, kūrybos procesas, kiti su kūrybiškumu susiję aspektai yra ypač aktualūs šiuolaikiniame dinamiškame verslo pasaulyje. Daugelis kūrybiškumą suvokia kaip gebėjimą spręsti problemas naujoviškai, originaliai, netikėtai. Be to, kūrybiškas sprendimas visiškai išsprendžia problemą, nesukelia neigiamų pasekmių, nereikalauja didelių materialinių ar finansinių išteklių. Tokį sprendimą sugeba rasti tik nedaugelis žmonių…

Ilgą laiką buvo manoma, jog kūrybiškumas yra visiškai įgimta savybė. Kai kurie vadovai iki šiol yra įsitikinę, jog jų įmonėse kūrybiški verslo sprendimai gali būti priimti tik „iš prigimties“ kūrybiškų darbuotojų. Tačiau daugelio tyrimų rezultatai patvirtina faktą, jog ši savybė priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie nebūtinai yra įgimti. Įvairiuose šaltiniuose galima aptikti šiuos kūrybiškumo elementus: gebėjimai, žinios, asmenybės bruožai, motyvacija, aplinka.

Visų pirma, kūrybiškumas yra neatsiejamas nuo divergentinio mąstymo gebėjimo, įgalinančio suformuluoti problemą ir sutelkti dėmesį į įvairias sprendimo galimybes, atmetant tas, kurios yra akivaizdžios ir įprastos. Gebėjimams taip pat priskiriamas intelektas bei įgūdžiai. Žinios yra tam tikras atspirties taškas kūrybai, t.y. kūrybiški sprendimai dažniausiai padaromi srityse, kuriose turima daugiausiai žinių. Kūrybiškai asmenybei būdingi tokie bruožai kaip pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, originalumas, atvirumas naujovėms, lankstumas, atkaklumas bei impulsyvumas. Kūrybiškai veikiantys taip pat pasižymi vidine motyvacija atlikti tam tikrą veiklą - ne dėl užmokesčio, o dėl to, jog jiems pati veikla atrodo įdomi ir maloni. Taip pat didelę įtaką turi socialinė ir fizinė aplinka, kuri kūrybiškumą gali slopinti arba skatinti.

Taigi, kūrybiški verslo sprendimai nepriklauso vien nuo to, kokius darbuotojus – kūrybiškus ar ne – pasamdė darbdavys. Daug ką lemia tai, kokios politikos kūrybiškumo atžvilgiu laikosi pati įmonė: tokios, kuri atskleidžia kūrybiškumo talentą, ar tokios, kuri jį slopina.

Gana dažnas reiškinys inovatyvesnių pažiūrų įmonėse - kūrybinio mąstymo metodų taikymas (tokių kaip smegenų šturmas, horizontalus mąstymas, minčių žemėlapis ir pan.). Šie metodai padeda generuoti naujas idėjas, surasti vertingus sprendimus iškylančioms problemoms, tobulinti procesus ir kurti naujus produktus bei paslaugas. Jų panaudojimo neriboja nei įmonės dydis, nei veiklos sritis. Tiesa, didesnė dalis įmonių šiuos metodus žino, tačiau praktikoje panaudoti vis dar vengia. 

O kūrybiškumo niuansus perpratusieji žengia į priekį… Šiandien jau galima išgirsti apie tokius dalykus, kaip kūrybiškumui palankūs strateginis valdymas, organizacinė struktūra, organizacinė kultūra, vadovavimas, kūrybinės veiklos organizavimas ir pan.

Viktorija