Gruodį pasaulio lyderiai rinksis Kopenhagoje, kur bandys susitarti dėl ambicingo plano - pristabdyti globalų klimato atšilimą. Tai turėtų būti dar radikalesnis susitarimas nei dabar galiojantis Kioto protokolas. Tačiau susitarti gali ir nepavykti.

Kioto protokolas ir visos su juo susijusios batalijos parodė, kaip sunku pasaulio lyderiams įsipareigoti stabdyti taršą - valstybių vadovai nepasitikėjo vieni kitais, trumparegiškai gynė savo šalies interesus. Rezultatas - anglies dvideginio išmetimas į atmosferą ir toliau sparčiai auga. Protokolo lig šiol neratifikavo daugiausiai anglies dioksido į atmosferą išmetančios JAV, o industrinės Europos valstybės susilaukia kaltinimų, kad pro pirštus žiūri į taršos mažinimą.

Susitarti šiemet gali būti dar sunkiau. Savo pramonės interesus aršiau ginti žada Azijos tigrai, kuriems Kioto protokolo įsipareigojimai buvo pakankamai švelnūs. Pasaulinė ekonomikos krizė - dar vienas stabdis.

Politikai susidurs su dilema - rūpintis kažkur nykstančiomis baltosiomis meškomis ar savame kieme augančia bedarbių armija (ir krintančiais savo reitingais)? Juk siekdamos gelbėti savo ekonomikas, valstybės gali užmerkti akis ir negriežtinti reikalavimų, pavyzdžiui, pramonės įmonėms.
Ledus pralaužti bando Alas Goras su savo An Inconvenient Truth, kiti politikos, verslo ir pramogų industrijos lyderiai. Buvęs Jungtinių Tautų vadovas Kofis Anannas - taip pat yra vienas aršiausių kovotojų prieš globalinį klimato atšilimą. Prieš porą metų K. Anannas įkūrė ir dabar vadovauja Global Humanitarian Forum - įtakingai nevyriausybinei organizacijų.

Pasitelkęs vieną didžiausių pasaulio komunikacijos tinklų Euro RSCG, šis forumas skatins aktyvesnę pasaulio bendruomenės kovą prieš globalinio atšilimo problemą. Birželį startuos komunikacijos kampanija, kuri tęsis iki šių metų gruodžio - Kopenhagos konferencijos pradžios.

Euro RSCG vadovas Davidas Jonesas taikliai pažymėjo, kad politikų ryžtas susitarti labai priklauso nuo visuomenės vaidmens. Jei piliečiai bus neabejingi klimato atšilimui ir spaus valdžią, valstybių lyderiams istorinį dokumentą patvirtinti galbūt ir pavyks.
Tačiau jis pastebėjo, kad norint išjudinti visuomenę, reikia kalbėti ne apie „kampaniją”, bet apie masinį sąjūdį, kuriame aktyviai dalyvautų milijonai piliečių. Tik tuomet bus galima tikėtis rezultato.
„Kampaniją dažniausiai suprantame, kaip kažką stebimo iš šalies. Tuo tarpu žodis „judėjimas” labiau nusako esmę - tai reiškia kiekvieno žmogaus įsijungimą ir aktyvų dalyvavimą. Vykdant šią iniciatyvą, pagrindinę rolę suvaidins masiniai žmonių veiksmai socialiniuose tinkluose”, - sakė D. Jonesas.