„Stebėdama padėtį tiek Lietuvoje, tiek Europoje galiu drąsiai teigti, kad rinkodaros ir komunikacijos specialistai kol kas neįvertino moterų perkamosios galios. Tai sakydama turiu omeny ir paslaugas bei produktus, ir jų pristatymą moterų auditorijai“, – tvirtina Ieva Vozbutaitė, ryšių su visuomene agentūros „EURO RSCG PR“ direktorė.
Savo teiginius ji grindžia 2009 metais atlikto išsamaus pasaulinio tyrimo rezultatais, kuriuos paskelbė vieni garsiausių rinkodaros klasikų – BCG (Boston Consulting Group) konsultantai Michaelas J. Silversteinas ir Kate Sayre.  Buvo apklaustos moterys iš bemaž 40 šalių, tyrimo išvados vienareikšmės ir gana griežtos: moterys yra nepatenkintos. Jos dirba ir daro karjerą, augina vaikus ir prižiūri namus, lavinasi, pramogauja ir, deja, labai pasigenda bendrovių, kurios atsižvelgtų  į  jų poreikius ir pasiūlytų specialiai joms pritaikytus sprendimus bei paslaugas. Maistas, grožio industrija, drabužiai – štai tos sritys, kur moterys būtų pasirengusios mokėti daugiau, jei gautų būtent tai, ko joms iš tiesų reikia. Finansų ir sveikatos priežiūros paslaugos – tai labiausiai moteris nuviliančios ir jų poreikius mažiausiai atitinkančios sritys.
Kitas dalykas – komunikacija. „Iš kliento mes labai dažnai gauname užduotį su nurodyta tiksline auditorija: 25–45 metų moterys, didžiųjų miestų gyventojos, pajamos –  vidutinės ir aukštesnės nei vidutinės. Bet juk moterys labai skiriasi! Ar teisinga į vieną gretą sustatyti trisdešimtmetę dviejų vaikų mamą, uždirbančią 2 tūkst. litų ir gyvenančią su bedarbiu vyru, ir jos bendraamžę nepriklausomą vienišę, vadovaujančią bendrovei ir gaunančią 7 tūkst. litų per mėnesį?“ – klausia I. Vozbutaitė.
Atsakydama į savo iškeltą klausimą ji primena jau minėtą Michaelo J. Silversteino ir Kate Sayre studiją, kurioje išskirti šeši pagrindiniai moterų archetipai. Čia moterų grupės apibrėžiamos ne tik pagal pajamas, amžių, bet ir pagal šeiminę padėtį: vienišos, ištekėjusios ir turinčios vaikų ar jų neturinčios, išsiskyrusios, jau išauginusios vaikus. Fast Tracker – moterys, gaunančios aukštesnes nei vidutinės pajamas, vienišos, ištekėjusios – turinčios vaikų, jų neturinčios ar jau išauginusios vaikus – jos sudaro apie 24 proc. populiacijos ir jų rankose – apie 34 proc. uždirbamų lėšų. Pressure cooker – ištekėjusios ir vaikus auginančios moterys, kurių pajamos – nuo žemiausių iki kiek aukštesnių nei vidutinės – tai 22 proc. populiacijos ir 23 proc. uždirbamų pajamų. Relationship focused, Managing on her own, Fulfilled empty nester, Making ends meet – tai kitų moterų archetipų pavadinimai.
„Žinoma, toks moterų segmentavimas turi savo trūkumų, bet tai galėtų būti gera pradžia bendrovėms veiksmingiau ir tikslingiau bendrauti su konkrečiomis auditorijomis, suformuluoti žinutę, kuri  būtų aktuliausia tam tikrai grupei moterų. Toms, kurios ir turėtų būti konkrečios prekės ar paslaugos pirkėjos. Bendrovių, kurios įvertins moterų auditorijos poreikius, pasiūlys joms reikalingas prekes bei paslaugas ir tinkamai jas pristatys, laukia neabejotina sėkmė“, – įsitikinusi I. Vozbutaitė.

Sunku tuo patikėti? Prašom, tegul kalba skaičiai. 2009 metais moterų pajamos siekė 18 trilijonų JAV dolerių, prognozuojama, kad 2014 metais šis skaičius padidės iki 28 trilijonų JAV dolerių. Palyginimui – moterų segmentas suformuoja rinką, didesnę nei Kinija ir Indija kartu sudėjus.

Į moterų rankas vis daugiau pinigų suplaukia dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, vis daugiau jų dirba. JAV dirbančių moterų skaičius priartėjo prie vyrų. Lietuvoje 2009 metų antrąjį ketvirtį moterų užimtumo lygis pralenkė vyrų – tai nutiko bene pirmą kartą mūsų šalies istorijoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiais metais dirba 111 tūkst. daugiau moterų nei vyrų. Vyrų nedarbo lygis siekia 21,2 proc., moterų – 14,4 proc. Žinoma, moterų atlyginimai dar mažesni nei vyrų toje pačioje pozicijoje, tačiau vertinant tai, kad moterys vis dažniau užima vadovaujančias pareigas, netrukus padėtis turėtų dar labiau pasikeisti.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, lengva apskaičiuoti, kad, atsižvelgus į dabartinį užimtumo lygį, moterų pajamos Lietuvoje viršija 1 mlrd. litų. Nepamirškime, kad Lietuvoje moterys gyvena dešimtmečiu ilgiau nei vyrai. Tad prie šito skaičiaus turėtume pridėti ir jų pensijas.

Tačiau uždirbami pinigai – dar ne viskas. Pagal 2008 metais atlikto pasaulinio tyrimo rezultatus (daugiau informacijos www.womenspeakworldwide.com) didžiąją dalį visų namų ūkio išlaidų valdo moterys ir tai akivaizdu visose šalyse, kuriose buvo atliktas tyrimas. 2010 metais „Boston Cosulting Group“ mokslininkų Europoje ir JAV atlikti tyrimai patvirtino tai, kas daugeliui ir taip savaime suprantama – ką pirkti, Europos Sąjungoje dažniausiai sprendžia moterys. Jos daro įtaką priimamiems sprendimams: namų ūkio išlaidos (83 proc.), maisto prekės (90 proc.), sveikatos priežiūra (80 proc.) ir net naujo automobilio įsigijimas (62 proc.).
Taigi, net ir vyrų uždirbtus pinigus leidžia moterys. Ar rinkodaros ir komunikacijos specialistai tikrai daro viską, kad padėtų moterims šiuos pinigus išleisti? Apie tai derėtų rimtai susimąstyti, nes moterų įtaka ir jų uždirbamų, o kartu ir išleidžiamų lėšų dalis ir toliau žada tik augti.

Lietuvoje pirmą kartą prosumerių grupė buvo identifikuota praėjusių metų rudenį. Apklausoje jų buvo prašoma įvertinti šalies ekonominę situaciją, klausiama apie apsipirkimo internetu įpročius. Šių metų pavasarį tie patys klausimai užduoti Lietuvos gyventojams – ne prosumeriams. Jų atsakymai patvirtino tai, ką prieš pusmetį teigė prosumeriai: optimistiškesnį ekonominės situacijos vertinimą, augantį apsiperkančiųjų internetu skaičių.

Apklausų rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra linkę vis palankiau vertinti šalies ekonominę situaciją. Per pusmetį gerokai - nuo 43 iki 24 proc. – sumažėjo pesimistų, manančių, kad ekonominė situacija pablogės. Pernai rudenį taip galvojo 28 proc. prosumerių.

Prosumerių prognozuota kryptimi keičiasi ir Lietuvos gyventojų pirkimo internetu įpročiai. Pernai spalį net 81 proc. Lietuvos prosumerių nurodė, kad yra pirkę internetu. Praėjusių metų balandį vos 16 proc. kitų Lietuvos gyventojų buvo pirkę internetu, tačiau per metus – iki šių metų gegužės - pirkimas internetu tarp Lietuvos gyventojų išaugo beveik dvigubai - iki 29 proc.

„Tyrimų rezultatai akivaizdžiai įrodo, kad prosumerių prognozės labai aiškiai atspindi visuomenės nuotaikų tendencijas, tad prosumerių grupė yra labai svarbi įmonėms numatant rinkos perspektyvas ir kuriant rinkodaros bei komunikacijos strategijas. Nors šiandien prosumerių nuomonė ir elgsena gali gerokai skirtis nuo kitų vartotojų, žiūrint į ateitį, tai tampa patikimu orientyru, leidžiančiu pasirinkti teisingą veiklos kryptį“, - sakė reklamos kūrybos agentūros IDEA direktorė Živilė Baltulionytė.

Prosumerių nuomonės tyrimą komunikacijos agentūrų grupės „Big Idea Group“ užsakymu, o visuomenės nuomonės tyrimą savo iniciatyva 2011 m. gegužę-birželį atliko rinkos tyrimų agentūra „RAIT“. Ji praėjusių metų rudenį ir identifikavo Lietuvoje prosumerių grupę naudodama „EURO RSCG Worldwide“ išplėtotą bei verslo poreikius atitinkančią vartotojų segmentavimo metodiką.

Tai liudija komunikacijos agentūrų grupės BIG IDEA GROUP užsakymu atliktos prosumerių apklausos ir rinkos tyrimų agentūros „RAIT“ iniciatyva atliktos reprezentatyvios 15-74 m. Lietuvos gyventojų apklausos skaičiai: socialiniuose tinkluose teigia esantys užsiregistravę 48,8 proc. gyventojų ir 70,4 proc. prosumerių.

Populiariausias socialinis tinklapis ir tarp gyventojų, ir tarp prosumerių yra „Facebook“: jame užsiregistravę ir lankosi daugiau kaip 34 proc. gyventojų ir 82 proc. prosumerių. Po jo prosumeriai mini kitus populiariausius klase.lt (37 proc.) bei one.lt (34 proc.).

Vytauto Kubiliaus, skaitmeninės žiniasklaidos planavimo agentūros „Media Contacts“ direktoriaus, komentaras:
„Socialiniai tinklai tapo kasdienio gyvenimo dalimi. Tai nebėra interneto mylėtojų užsiėmimas ar paauglių susibūrimo vieta. Jų populiarumo priežastis - tai labai patogus sprendimas šiais maksimalaus užimtumo ir susvetimėjimo laikais palaikyti bent minimalius santykius su daugybe pažįstamų, greitai peržvelgiant, kuo jie domisi ir parodant, kuo užsiimi pats. Tokios tendencijos rodo, kad Lietuvoje atsiras daugiau erdvės socialinių tinklų plėtrai. Tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje jau dabar galima stebėti, kaip kiti projektai naudojasi socialinių tinklų funkcionalumais. Pavyzdžiui, dabar gali apsipirkti internete ar rašyti komentarus naujienų portale naudodamasis savo Facebook‘o prisijungimu – nebereikia kurti naujų prisijungimų, atsiranda galimybė nesunkiai pranešti draugams apie tą veiklą, kuriai buvo panaudotas Facebook‘o prisijungimas. Atsiranda ir „social buying” tinklapiai, kuriuose gali sužinoti, kokias prekes rinkosi, kuo domėjosi tavo draugai. Tai reiškia, kad ir taip segmentuota vartotojų auditorija toliau skaidosi į vis daugiau nišinių kanalų, kuriuose komunikacija vyksta tarp pačių vartotojų, vietoje vartotojui vienpusiškai pateikiamos informacijos. Praėjo laikai, kai įmonės kalbėjo, o vartotojai klausėsi. Dabar jie atsako ir dažnai tie atsakymai įmonių atstovams gali labai nepatikti. Tad įmonės, norėdamos tinkamai komunikuoti su savo auditorija, turi būti ten, kur yra jie, turi suprasti technologijų ir elgsenos pokyčius ir būti šių pokyčių  priekinėse linijose, o ne pasyviai laukti, kol tai tampa visuotiniu reiškiniu. Ateina laikas tikriems pokyčiams ir nuoširdžiam dialogui, o ne tik lozungams, kad reikia būti „arčiau kliento”.

Prieš tai darant siūlytume susipažinti su naujomis turizmo industrijos tendencijomis ir gerai pagalvoti, ar tautiečiai dar ilgai tenkinsis įprastais Turkijos ar Ispanijos paplūdimiais, ar reikia gerai pasukti galvas, ką naujo pasiūlyti klientams ir kaip šiuos pasiūlymus komunikuoti, kad jie rinktųsi jūsų paslaugas ir po metų ar trijų.

Turizmo industrija „žaliuoja”

Pasaulinis komunikacijos agentūrų tinklas „EURO RSCG Worldwide” JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje atliko apklausą siekdamas išsiaiškinti, kurlink juda turizmo industrija. Buvo apklausti ir gyventojai, ir prosumeriai. Taigi apklausos rezultatai atskleidžia ne tik dabartines tendencijas, bet ir atspindi situaciją, kokia ji bus po šešių ar aštuoniolikos mėnesių.

Bendri pastebėjimai - atsakingas ir sąmoningas vartojimas turi vis daugiau įtakos ne tik renkantis kasdienines prekes, bet ir keliones. „Jaučiuosi gerai, jei mano pasirinkimas yra draugiškas aplinkai”, - apklausoje teigė 62 proc. gyventojų ir 74 proc. prosumerių. Taigi, ekologija vis labiau daro įtaką vartotojų apsisprendimui. Ir negalėsite vadintis ekologišku viešbučiu vien tik pakabinę vonioje kortelę, primenančią, kad taupant vandenį rankšluosčiai bus keičiami ne kasdien, o tik to paprašius. Neužteks ir naudoti ekologiškas valymo priemones. Būkite pasiruošę, kad jūsų svečiai gali pasidomėti, kokie jūsų socialinės atsakomybės projektai ar kaip perdirbate atliekas. Subalansuota plėtra svarbi kalbant ne tik apie gamybą, bet ir apie turizmą.

Per atostogas - padėti kitiems

Nuo tų laikų, kai Herodotas aplankė piramides ir „kabančiuosius sodus”, kultūrinis turizmas labai pasikeitė. Dabar šiam segmentui įtaką daro ne tik kultūrinis paveldas („Atrask tikrąją Škotiją”), populiarūs filmai bei knygos („Da Vinči kodo” pėdsakais”), bet net ir nelaimės („Uragano „Katrina” turas”). Beje, reiktų paminėti itin populiarėjantį kulinarinį turizmą - čia kalbame ne tik apie vietinės virtuvės patiekalų degustavimą, bet ir apie organizuotus turus į Paryžių, Tokijų ar Romą, bei jų dienotvarkėje numatytus vizitus į restoranus, susitikimus su virtuvės šefais, kulinarinių knygų autoriais ir pan.

Dar viena nauja, kol kas sunkiai Lietuvoje įsivaizduojama turizmo mada - savanorystė. Ir kalbame ne apie žalią jaunimėlį, besirenkantį šią alternatyvą kaip vienintelę galimybę pamatyti svečias šalis, o apie 25 - 50 metų žmones, leidžiančius savo pinigus tam, kad galėtų tvarkyti istorinį paveldą Kambodžoje ar mokyti vaikus Tanzanijoje. „Aš noriu būti tikrai svarbaus reikalo dalimi”, - savanorystė paaiškinama teigiamu atsakymu į šį klausimą: „taip” į jį atsakė 48 proc. gyventojų ir net 62 proc. prosumerių.

Kai keliaujate savo malonumui, kas jums svarbiausia:

Ką būtų galima patarti Lietuvos turizmo - išvykstamojo ir atvykstamojo agentūroms ir kitiems šios rinkos žaidėjams - kaip komunikuoti su dabartiniais ir potencialiais klientais, kad jie netaptų tik buvusiais klientais?

Ievos Vozbutaitės, ryšių su visuomene agentūros „EURO RSCG PR” direktorės komentaras:
„Kaip rodo „EURO RSCG Worldwide” atlikta apklausa, vienu pagrindiniu verslo sėkmės elementu turėtų būti draugiškumas aplinkai -tai reikėtų akcentuoti komunikacijoje. Atsižvelgdami į kultūrinio turizmo tendencijas, pagalvokime, ar tikrai tinkamai reklamuojame Lietuvą užsieniečiams. Gal labiau reiktų akcentuoti sąsajas su populiariąja kultūra, sportu ar paieškoti įdomesnių akcentų mūsų potencialiems svečiams. Pagalvokime, gal būtų galima kelionių maršrutuose akcentuoti ir mūsų kulinarinį paveldą.”

Nenumalda aistra dalintis įspūdžiais

„Vienas iš geriausių dalykų, susijusių su kelionėmis - galimybė papasakoti apie savo patirtį”, - komunikacijos agentūrų tinklo „EURO RSCG Worldwide” atliktoje apklausoje teigė 55 proc. gyventojų bei 69 proc. atskirai apklaustų prosumerių. Tam pasitelkiami asmeniniai blog‘ai, žinutės Facebook‘e ar Twiter‘yje, nuotraukos internetiniuose albumuose ar filmuoti vaizdai YouTube. Dalintis kelionės įspūdžiais tik su artimiausiais draugais - jau praeitis. Tad jei jus domina informacija tegul ir apie atokiausią Žemės kampelį, internetinėje erdvėje informacijos apie jį rasite garantuotai. Keliautojams tai itin patogu, kelionių agentūros ir kiti turizmo rinkos žaidėjai priešpastatyti prieš faktą - reklaminis kelionių agentūros, viešbučio lankstinukas ar internetinė svetainė seniai jau nebėra vienintelis informacijos šaltinis. Ir socialiniuose tinkluose pasklidusia informacija pasitikima kur kas labiau, nei turizmo industrijos atstovų nuomone.
Nors pagrindinis informacijos apie keliones šaltinis internete dar išlieka kelionių agentūros, google paieškų tendencijos išduoda - blog‘ų populiarumas auga, kelionių agentūrų - mažėja:

Socialinių tinklų svarba išauga dar labiau įvertinus, kad 44 proc. apklaustųjų teigė pradedantys planuoti kelionę prieš pusmetį. „Man patinka planuoti atostogų kelionę - yra labai smagu įvertinti visas galimybes ir pasirinkti geriausią variantą”, - teigė apklausoje 58 proc. gyventojų ir 70 proc. prosumerių.

Blogos žinios - akimirksniu

Ką šios tendencijos žada kelionių agentūroms? Operatyvią, online informacijos sklaidą - ir teigiamos, ir neigiamos. YouTube patalpintas filmukas gali būti kur kas populiaresnis nei kruopščiai suplanuota, brangi reklamos kampanija. Avialinijų darbuotojai nemaloniai pasielgė su statistiniu vartotoju, ir įtūžusio kliento komentarai internete ar, dar blogiau, patalpintas filmukas Youtube, yra pakankamai didelė gresmė net ir didelei korporacijai.

Iš kitos pusės, kelionių organizatoriai operatyviai stengiasi pasinaudoti socialinių tinklų teikiamais privalumais. Pavyzdžiui, „Southwest Airlines” turi 1,65 mln. fanų Facebook‘e, „Jet Blue” - 1,63 mln. pasekėjų Twiter‘yje. Už galimybę teikti jiems pozityvią informaciją, avialinijos atsidėkoja savo gerbėjams informacija apie nuolaidų akcijas, prizais konkursų nugalėtojams ir pan. Lietuvoje tokiu gerbėjų skaičiumi profiliai negali pasigirti, bet ši komunikacijos erdvė sparčiai užkariaujama. Savu laiku „AirBaltic” buvo didžiausias reklamdavys internete, dabar jame smagiai dirba „Small Planet Airlines”.

Socialinę žiniasklaidą jau atrado ir Lietuvos kelionių organizatoriai, o jaunuolis, pasivadinęs „Makaliumi”, sėkmingai daro karjerą, turbūt vienas pirmųjų įžvelgęs ir sugebėjęs aktyviai išnaudoti socialinę žiniasklaidą informacijai apie keliones.

Vytauto Kubiliaus, skaitmeninės žiniasklaidos planavimo agentūros „Media Contacts” direktoriaus, komentaras:
„Kelionės išties yra ta sritis, kurioje internetas tapo dominuojančiu informacijos šaltiniu palyginti seniai. Kai apie 70 proc. keliautojų lygina kelionių pasiūlymus, perka bilietus, skaito komentarus apie viešbučius internete, kelionių industrijai nelieka nieko kito, kaip tik žengti koja kojan su vartotojais. Tą supranta visi rinkos dalyviai. Opesnis klausimas - ką daryti su nekontroliuojama socialine žiniasklaida? Ar įmanoma suvaldyti joje skelbiamą informaciją, ar artėja visiško skaidrumo laikai, kai visi paslaugų privalumai ir minusai matomi visiems? Kol kas tendencijos tokios, kad realiau atrodo antrasis variantas. Kitas klausimas: ar vis dar veikia tradicinės reklamos priemonės, ar tinklų ir mobiliųjų aplikacijų gausa baigia nulemti vartotojo pasirinkimą? Į šitą klausimą šiandien atsakyti dar kiek per anksti.”

Kelionių planavimas online

Ar tai svarbu žinoti, planuojant prekės ženklo komunikacijos strategiją? „Neabejotinai“, - sako John Domas, BIG IDEA GROUP vadovas. Ir priduria: „Erotika komunikacijoje neišvengiama. Ji visada skatino komunikacijos specialistų fantaziją bei kūrybiškumą. Seksas yra labai svarbus veiksnys, darantis įtaką žmonių elgesiui, o kartu ir jų vartojimo įpročiams“.

Pirmąją lietuvių seksualinius įpročius atskleidžiančią apklausą šių metų balandį atliko komunikacijos agentūrų grupė BIG IDEA GROUP, bendradarbiaudama su tyrimų agentūra RAIT. Atliekant apklausą „Požiūris į seksualinį gyvenimą, seksualumą Lietuvoje“ naudotasi „Euro RSCG Worldwide“, kuriai priklauso BIG IDEA GROUP, tinklo metodika ir klausimynu. Taigi nuo šiol Lietuvos rinkodaros specialistai, kurdami komunikacijos strategijas, jau gali remtis Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, kurie atskleidžia visuomenės seksualinius įpročius ir padeda išsiaiškinti jų įtaką vartotojų pasirinkimui, o taip pat sudaro galimybę lyginti rezultatus su kitomis šalimis.

Apklausos metu naudojant registruotų respondentų panelį internetu apklausta 500 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų amžiaus. Apklaustųjų pasiskirstymas atitinka  Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietovę.

Tyrimo apie lietuvių seksualinius įpročius rezultatų palyginimas su analogiškos 2009 metais Latvijoje atliktos apklausos duomenimis rodo: latviai seksu mėgaujasi dažniau, su daugiau partnerių ir saugiau nei lietuviai. Tik 16 proc. latvių lytinių santykių metu nenaudoja apsaugos priemonių. Lietuvoje taip besielgiančiųjų – net 43 proc. Abiejose tautose populiariausia apsaugos priemonė – prezervatyvas: jį naudoja 28 proc. lietuvių  ir 58 proc. latvių.

Mūsų kaimynai daugiau žiūri erotinius filmus bei TV laidas (atitinkamai 54 proc. ir 36 proc.), gerokai dažniau naršo pornografiniuose interneto tinklalapiuose (53 proc. ir 22 proc.) ir domisi virtualiuoju seksu (57 proc. ir 9 proc.). Tikėtina, kad toks domėjimasis įtakoja ir jų seksualumą.

Anot I.Vozbutaitės, seksualumas pastaruoju metu yra vienas iš dažniausiai komunikacijoje naudojamų kriterijų, be kurio neapsieina nei verslas, nei žiniasklaida. Prekės ženklų su seksualumo motyvais gausu visuose komunikacijos kanaluose: spaudoje, televizijos laidos bei filmuose, internete. Tad informacija apie gyventojų požiūrį į seksualumą bei jį įtakojančias priežastis komunikacijos specialistams yra itin vertinga ir būtina.

Tai paaiškėjo atlikus apklausą „Požiūris į seksualinį gyvenimą, seksualumą Lietuvoje“. Moterims tradiciškai labiau rūpi romantika nei seksas. Daugeliui respondentų (64 proc.) partnerio seksualinė patirtis svarbiau nei jo išvaizda.

Daugiau kaip penktadalis (21 proc.) lietuvių mylisi vos 1 kartą per savaitę. Kiek dažniau – 2-3 kartus per savaitę tą daro 17 proc. Lietuvos gyventojų. Beveik trečdaliui (28 proc.) jų užtenka vieno partnerio ir tik kiek daugiau – 30 proc. - yra turėję 3-5 seksualinius partnerius.

Šie rezultatai puikiai paaiškina, kodėl OLIALIA prekinis ženklas Lietuvoje toks populiarus: kadangi seksualiniu požiūriu Lietuvos vartotojai yra „užgožti”, erotika ir seksualumas tampa ypač efektyviu dirgikliu. Norėdami didinti pardavimus, rinkodaros specialistai pagrįstai komunikacijoje naudoja erotiką, nes būtent ji patraukia vartotojų dėmesį ir skatina vartojimą.