FIFA pasaulio čempionato rėmėjai ir partneriai griebėsi įvairiausių strategijų, skrupulingai planuodami pasinaudoti artėjančių Pasaulio taurės rungtynių aistromis. Nuo tos minutės, kai birželio 11 d. ūžianti minia įsiverš į „Soccer City“ stadioną Pietų Afrikos Respublikoje palaikyti savo komandų, kai kurie prekių ženklai taip pat įnirtingai sieks pelnyti sirgalių palankumą visame pasaulyje, o ypač – neatrastose šalyse, ir išlošti naudos sau. Trumpai apžvelkime kai kuriuos iš jų – ko jau buvo ar bus griebtasi, trokštant užkariauti rungtynių aistruolių širdis ir protus?

Buvimas FIFA nariu yra tiesiausias kelias į tiesioginį ryšį su klientu. Futbolo čempionatas neabejotinai yra efektyviausia tarptautinės rinkodaros scena, tad kai kuriems prekių ženklams tarptautinio sporto renginiai tapo svarbia rinkodaros strategija. Pavyzdžiui, siekdama tapti Pasaulio futbolo čempionato oficialiu partneriu „Visa“ investavo milijonus ir nustūmusi į šalį vieną iš pagrindinių savo varžovų „Master Card“ tapo viena iš oficialių partnerių šių metų renginyje. „Visa“ tikslas buvo parodyti, kad ji yra lyderė finansų sektoriuje. Tad Pasaulio futbolo čempionato proga į televizijos ekranus paleista nemažai įvairiausių „Visa“ reklamų (Sirgalius,  Sirgalių emocijos, Afrikoje).

„Coca Cola“ taip pat bando užkariauti pasaulį. Lyderiaujantis „Coca Cola“ ženklas irgi naudojasi oficialiu FIFA partnerio vardu, nustumdama savo amžinus konkurentus „Pepsi“ į antrąją poziciją. „Coca Cola“ rinkodaros strategija apima daugybę sudėtinių dalių. Pavyzdžiui, „Coca Cola“ yra pagrindinis Pasaulio futbolo čempionato trofėjaus kelionės rėmėjas. Lydimas „Coca Cola“ palydos, trofėjus apkeliavo visas čempionate dalyvaujančias šalis bei numatytą 32 dienų turą po Afriką. „Coca Cola“ taip pat sukūrė reklamą, kurioje – trumpa reikšmingiausių ir džiaugsmingiausių įvarčių istorijos apžvalga. Ši televizijos reklama paskatino daugybę žmonių pasidalinti maloniomis savo gyvenimo akimirkomis, patalpinant nufilmuotą savo įvarčio emociją į „You Tube“ interneto svetainę.

Dar vienas pavyzdys – atkakli „Budweiser“ kova už vietą po čempionato saule. Alaus „Budweiser“ prekės ženklas buvo siejamas su Pasaulio futbolo čempionatu daugiau nei du dešimtmečius, bet šiemet bus pirmasis čempionatas, kuriame „Budweiser“ vykdys veiklą kaip kelių susijungusių kompanijų, pasivadinusių „AB InBev“ vardu, ženklas. Nors, pasak kompanijos atstovų, būdamas didesnės kompanijos dalis, šis alaus prekinis ženklas susilaukia didesnio dėmesio iš viso pasaulio, kritikai tikina, jog tokiam prekės ženklui kaip „Budweiser“ turėtų būti labai sudėtinga įtikinamai perteikti pasauliui norimą žinutę, nes daugelis kitų alaus prėkės ženklų jau dominuoja konkrečiose teritorijose. Pavyzdžiui „Carlsberg“, pritraukęs Anglijos futbolo rinktinės sirgalių dėmesį ir išsikovojęs oficialaus Anglijos futbolo rinktinės alaus statusą, nes lydi šios šalies futbolo asociaciją kiekviename žingsnyje. Tačiau „Budweiser“ nežada pasiduoti ir rengia daug pasaulinių reklaminių kampanijų: nuo žaidimo, kuriame reikia atspėti rungtynių nugalėtojus, iki realybės šou, kurio dalyviai – 32 futbolo aistruoliai iš viso pasaulio, gyvensiantys viename name Keiptaune, Pietų Afrikoje.

Į mūsų kasdienybę įsisukantis virtualusis pasaulis be abejo turės įtakos ir su Pasaulio futbolo čempionatu susijusioms rinkodaros strategijomis. Daug prekės ženklų, susijusių su šių metų FIFA pasaulio čempionatu, masiškai investuoja į skaitmeninę rinkodarą. Pasitelkus visagalį internetą, tokių tarptautinių sporto renginių rėmimas gali padėti užgimti klientų lojalumui. Po sėkmingos virtualios reklamos kampanijos prekės ženklas gali virsti komandos ar viso įvykio sėkmės sinonimu. Pavyzdžiui, „Adidas“, kuris buvo oficialus Didžiosios Britanijos delegacijos sporto aprangos tiekėjas 2008-ųjų Olimpinėse žaidynėse Pekine, per keturias žaidynių savaites susilaukė itin didelio interneto vartotojų dėmesio. O vartotojų srautas „Puma“ internetinio tinklalapio žaidime „Race Bolt“, pavadintame žymaus sprinterio Usaino Bolto vardu, staigiai šoktelėjo, kai U. Boltas iškovojo aukso medalį 200 metrų bėgimo rungtyje, tuo pačiu pagerindamas pasaulio rekordą.

Be abejo, rinkodaros strategijos sėkmė priklauso ir nuo gebėjimo tinkamai įvertinti sirgalių emocijas. Pavyzdžiui, „Space“ atlikti tyrimai parodė, kad Vokietijoje vykusio futbolo čempionato prekių ženklai, kurie demonstravo poziciją „mes čia dėl sirgalių“ puikiai išnaudojo „prekės ženklo meilės“ galimybes, o tiems, kurie nerizikavo ir bijojo sirgalių keršto, teko palikti aikštelę svarstant, kodėl kai kurie ženklai daro tokį įspūdį. Pavyzdžiui, bankas „Nationwide“ pateikė save, kaip labai naudingą gerbėjams turnyro metu, pasiūlydamas kelionės organizavimo ir apgyvendinimo paslaugą. O štai „Hyundai“ reklaminė kampanija suglumino sirgalius – jie niekaip negalėjo suprasti, kodėl „Hyundai“ stengiasi išparduoti automobilius, kai visi žiūri futbolo čempionatą!

Sėkmingų rinkodaros strategijos pavyzdžių, vykstant svarbiems įvykiams sporto pasaulyje, turime ir Lietuvoje, kai sugebama pateikti klientui (vartotojui) unikalų pasiūlymą, kuris būtų ir aktualus, ir teiktų funkcinę ar emocinę naudą. Pavyzdžiui, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmėjo „DnB NORD“ banko klientams pasiūlytas specialus KREPŠINIO INDĖLIS kaip tik tuo metu, kai visa Lietuva ošė nuo krepšinio aistrų 2009 metų Europos krepšinio čempionate, vykusiame Lenkijoje. Ypatingojo KREPŠINIO indėlio palūkanos buvo tiesiogiai susijusios su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės sėkme. Veikimo principas paprastas ir aiškus, tačiau neabejotinai sukeliantis dar daugiau azarto krepšinį mėgstantiems esamiems ir potencialiems banko klientams, t. y. kuo daugiau pergalių laimi Lietuvos rinktinė, tuo didesnę pergalių premiją savo klientams sumoka „DnB NORD“ bankas.

Beje, rėmimo rinkodaros strategija turi būti integruota ir į bendrą įmonės marketingo strategiją bei turėti tęstinumą. „DnB NORD“ bankas jau ne kartą suteikė galimybę krepšinio aistruoliams džiaugtis ne tik rinktinės pergalėmis, bet ir didesnėmis palūkanomis.

Netradiciniai ir „DnB NORD“ banko pasiūlymų „ambasadoriai“: 2008 m. už Lietuvos krepšinio rinktinę sirgo visa Kinija, o per 2009-ųjų Europos vyrų krepšinio čempionatą kaimyninėje Lenkijoje aistringiausi mūsų šalies sirgaliai buvo kiekvienam lietuviui pažįstami lenkų animaciniai herojai Lolekas ir Bolekas.

Grįžtant prie netrukus sporto pasaulį sudrebinsiančio reginio, belieka konstatuoti, kad šių metų oficialūs FIFA rėmėjai ir partneriai viliasi, kad investuoti milijonai atsipirks Pietų Afrikoje. Pasauliniai rėmėjai griebiasi įvairiausių strategijų, kad atkreiptų futbolo aistruolių dėmesį ir taptų mylimiausiais šių metų futbolo čempionato prekių ženklais. Jų sprendimai ir idėjos gali pasitarnauti ir jums, kuriant savo rinkodaros strategijas ir svarstant galimybę susieti savo ar savo prekės ženklą su reikšmingais sporto įvykiais ateityje.

„Nielsen Global Omnibus“ tyrimo duomenimis 2010 m. kovo mėn., pusė pasaulio gyventojų, iš kurių 70 proc. yra vyrai, žada sekti FIFA pasaulio čempionatą šią vasarą. Toks didžiulis auditorijos potencialas priverčia varžytis ne tik komandas ar prekių ženklus, bet ir žiniasklaidos kanalus. Kanalų dalyvauti „čia ir dabar“, rodos, netrūksta – televizija, spauda, radijas, internetas.
Žiniasklaidos analitikai Pasaulio futbolo čempionatą vadina pirmuoju skaitmeniniu čempionatu. Futbolo aistruoliams, neturintiems galimybės nusipirkti bilietus į Pasaulio Taurės (World Cup) rungtynes Pietų Afrikoje, siūloma žiūreti tiesiogines 3D transliacijas per televizorių ar kino teatruose. Gaila, Lietuvoje to padaryti dar neįmanoma, bet mes jau dideliais žingsniais artėjame tokių galimybių link.

Šiais metais į informacinių kanalų tarpą įsisuko ir socialinė žiniasklaida. Kol kas tik galima įsivaizduoti jos mastus ir galią, nes per Pasaulio futbolo čempionatą Vokietijoje 2006-aisias socialinės žiniasklaidos reiškinys taip plačiai, kaip žinia, dar neegzistavo. Twitter‘is paleistas tik 2006 m. liepą, o Facebook‘as iki 2006 m. rugsėjo mėn. nebuvo toks visaapimančiai viešas. Tuo metu visuomenės dėmesyje buvo tik „YouTube“. Dabar, po ketverių metų, Facebook‘as turi daugiau nei 400 milijonų narių, kasdien per Twitter‘į išsiunčiama daugiau nei 50 milijonų žinučių, tad neišnaudoti šių populiarių žiniasklaidos kanalų, būtų mažų mažiausiai trumparegiška.

Vis dėlto, nepaisant atsiveriančių skaitmeninių galimybių, technologijų privalumų ir plataus žiniasklaidos kanalų pasirinkimo, tyrimų agentūros „Nielsen“ atliktas tyrimas rodo, kad būtent televizija, tiesiogiai transliuojanti šį žaidimą iš Pietų Afrikos, bus pagrindinis kanalas futbolo aistruoliams. Pavyzdžiui, net 83 proc. britų planuoja žiūrėti tiesiogines transliacijas per televiziją, 68 proc. – pakartotines televizijos transliacijas arba ryškiausius varžybų momentus. 52 proc. britų taip pat skaitys laikraščius, o 35 proc. pasitikės radiju. Ir tik 26 proc. visų britų vartotojų planuoja sekti Pasaulio futbolo čempionatą, skaitydami straipsnius ir pranešimus internete.

Netgi realaus laiko metodai, tokie kaip interneto transliacijos, vilioja tik 18 proc. visų britų, 16 proc. planuoja žiūrėti vaizdo klipus internete ir 6 proc. – naudotis blogais, pokalbių svetainėmis ir forumais, siekdami būti įvykių sukūryje.

Svarbu įvertinti ir futbolo čempionatą stebinčios auditorijos amžių įvairiuose kanaluose. Žmonės, kurie naudojasi internetu, daugiausiai yra jaunesni. Jaunoji karta yra labiau technologiškai išprususi ir ji kartais turi didesnį gebėjimą išnaudoti technologijas, tačiau tai nėra tik jaunimo valdoma erdvė. Dalis vyresniosios kartos taip pat vis daugiau laiko praleidžia su skaitmenine žiniasklaida.

Rinkodaros specialistai  turi atidžiai apmąstyti per kurį žiniasklaidos kanalą jų žinutė turėtų pasklisti. Tinkamo kanalo pasirinkimas yra vienas iš pagrindinių būdų pasiekti tikslą ir užtikrinti, kad komunikacija Pasaulio futbolo čempionato metu vykdoma sėkmingai. Natūralu, kad didieji reklamos pinigai nukeliauja į televiziją, juk jos žiūrimumas didžiausias, tad ir reklamos kiekis įspūdingas., Tačiau būtų neteisinga  pamiršti  ir kitus žiniasklaidos kanalus, o ypač – internetą.. Jo sklaida ir įtaka visuomenei kasmet stiprėja.
Puikus pavyzdys, kaip tinkamai apmąsčius veiklos strategiją galima išnaudoti žiniasklaidą, nededant reklamos į pagrindinius kanalus – 2006-ųjų Pasaulio futbolo čempionato metu vykusi kova tarp „Adidas“ ir „Nike“, kuri buvo ne mažiau kupina aistrų nei finalinės Vokietijos ir Brazilijos rungtynės. Rezultatas: Vokietijos prekės ženklas „Adidas“ išleido 120 milijonų svarų, o „Nike“, pasitelkęs tikslingą kampaniją ir gerai žinodamas savo priešininką, – tik pusę šios sumos.

Pasirinkta „Nike“ strategija įrodė, kad idėja „į dešimtuką“ ir tos idėjos sklaida tinkamu žiniasklaidos kanalu (šiuo atveju – internetu) gali nugalėti net milijoninius biudžetus. Tuo metu, kai „Adidas“ statė laikinus stadionus sirgaliams netoli Reichstago Berlyne ir Argentinos nacionalinės rinktinės būstinę treniruotėms Herzogenaurach mieste, internete pradėtos „Nike“ reklaminės kampanijos „Joga Bonito“ („žaisk gražiai“ portugališkai) sėkmė pralenkė vaizduotę. „Nike“ rinkodaros strategijos įkvėpėjas – nacionalinės Brazilijos komandos žvaigždė Ronaldinho. „Virusinėje“ reklamoje Ronaldinho naujais „Nike“ bateliais rodo triukus ir žaidžia skvošą su Barselonos treniruočių aikštės vartais (!!) Užvirė nesuvaldoma diskusija: ar tai surežisuota? Ar žaidėjo profesionalumas leidžia jam atlikti tokius triukus? O gal tai tikrai „Nike“ naujieji futbolo bateliai? Iki pasaulio čempionato likus vos savaitei, šis „Ping Pong“ klipas buvo peržiūrėtas net 12 mln. kartų, o įsibėgėjus čempionatui pasiekė įspūdingą 30 milijonų peržiūrų skaičių.

Taigi „Nike“ strategija atitraukė futbolo aistruolių dėmesį nuo oficialaus rėmėjo „Adidas“, nors pastarasis ir įdėjo dideles pastangas bei lėšas siekdamas patraukti savo tikslinę auditoriją.
Galime daryti išvadą, kad neprivalu būti oficialiu Pasaulio futbolo čempionato rėmėju ir išleisti milijonus, norint laimėti sirgalių dėmesį. „Nike“ su Ronaldinho įrodė, kad svarbiausi ir reikšmingiausi įvykiai futbolo aistruoliams nutinka futbolo aikštėje. Apie juos ir reikia kalbėti.

Telieka laukti ir žiūrėti, ar mūsiškės agentūros ir reklamdaviai sugebės pasinaudoti šiuo Pasaulio futbolo čempionatu?

Taigi – kodėl laurai skirti būtent regbiui, kai šalyje viešpatauja kita – krepšinio – religija? Klausiate, nes turbūt nežinote, kad Lietuvos regbio rinktinė skina pergales tarptautiniu mastu? O girdėjote, jog neseniai mūsų šalies regbininkai sumušė nenutrūkstamos pergalių serijos pasaulio rekordą? Na, o kaip vertinate tą faktą, kad rinktinės nariams regbis net nėra pagrindinis užsiėmimas? Visi vyrai žaidžia tiesiog iš idėjos, aukodami savo laisvalaikį, ir atsidavę šiam žaidimui labiau nei kas kitas.

Pasak „BIOK Laboratorijos“ atstovų, rasti ilgalaikius partnerius, kurių vertybės ir įvaizdis atitiktų atstovaujamą prekės ženklą ar įmonę, buvo sudėtingiausias žingsnis. Todėl ieškota tokios sporto šakos, kuri labiausiai atspindėtų vyriškas vertybes ir įkvėptų ne tik pasiektomis pergalėmis, bet ir žaidimo filosofija.

Peršasi viena išvada: susieti ARAS prekės ženklą ir Lietuvos regbio rinktinę buvo abipusiai naudingas sprendimas. Vieniems – surasti tobulus produktų liniją, kurios šūkis – menas būti vyru, atstovaujančius veidus. Kitiems – pristatyti platesnei visuomenės daliai Lietuvos regbio rinktinės vyrus bei jos pasiekimus.

Naująsias reklamas galima išvysti ne tik spaudoje. „Forum Cinemas“ kino teatruose prieš kino seansus rodomi trumpi reklaminiai filmukai regbio tematika. Nesenai startavo ir interaktyvus puslapis, siūlantis lankytojams ne tik pramogų, bet ir daugiau informacijos apie regbį.

Neabejojama, kad šis bendradarbiavimas sėkmingai plėtosis, ir ilgainiui „BIOK Laboratorijos“ pavyzdys užkrės ir kitas įmones ieškoti netradicinių reklamos sprendimų bei remti dėmesio ir palaikymo vertas sporto šakas.

O jei kas nors vis dar abejoja Lietuvos regbio galia, užsukite adresu čia.

Apie įmonių socialinę atsakomybę kalbėta daug, deja – ne visada teisingai apibrėžiant jos naudą, prasmę, etapus ir pan. Lietuvoje ekonominio pakilimo metais didžiosios įmonės, ypač priklausančios tarptautinėms motininėms kompanijoms, suvokė (o gal tiesiog adaptavo) korporatyvinės socialinės atsakomybės aspektus savo veiklose. Lietuvoje net buvo priimtas GLOBAL COMPACT standartas, kuris tapo rinkos korporatyvinio atsakingumo barometru.

O kaip įmonių socialinė atsakomybė paveikė galutinį vartotoją ir jo vartojimo įpročius? Kalbos apie socialiai atsakingą vartojimą – kas tai? Korporatyvinės socialinės atsakomybės atmaina, o gal tai reiškinys, išsivystęs iš visai kitų veiksnių?  

Tiesą sakant, kalbant bendrąja retorika, socialiai atsakingas vartojimas nėra joks auštasis pilotažas. Viskas labai paprasta. Tarkime, jeigu mes perkame popierių, pagamintą iš medžių, jo gamintojams mes tarsi sakome, kad mes nieko prieš, jog kertami miškai popieriaus gamybai. O jeigu mes perkame perdirbtą popierių (popierių pagamintą iš popieriaus), mes deklaruojame, kad mums – ne vis tiek, kas vyksta mūsų žaliojoje planetoje. Tad popieriaus gamintojai, norėdami išlaikyti savo verslą, privalės pasiūlyti kitų – miškui draugiškų – alternatyvų. Tai elementarus atsakingo vartojimo pavyzdys. Būdami vartotojai mes net nesusimąstome, kokią galią turime didžiosioms korporacijoms. Juk iš esmės joms reikia mūsų pinigų, tad jos imsis visko, kad atvertume savo pinigines. Ne kas kitas, o mes turime jiems nurodyti, ko norime. Vadinasi, ir mes patys turime NORĖTI atsakingai.

Kokia šiandienos situacija Lietuvoje? Prisiminkime paskutinių laikotarpių bendrąją statistiką, kurios duomenys visai nedžiugina. Daugiau nei 50 procentų Lietuvos gyventojų uždirba minimumą arba mažiau. Ir tik apie 3 procentus žmonių uždirba 5000 litų ir daugiau. Žinoma, galima įžvelgti paradoksą, kad realią gyventojų būklę pozityviąja linkme šiek tiek pakoregavo dėl ekonominio nuosmukio ir padidėjusios mokestinės naštos vėlei suklestėjusi šešėlinė ekonomika ir šešėlinės pajamos. Visgi netikiu, kad iš esmės tai pakeičia Lietuvos gyventojų realios ekonominės galios svorį.

Kokias išvadas perša tokie statistikos skaičiai? Dauguma žmonių gyvena, kad išgyventų. Tad, pasitelkdama Abrahamo Maslow poreikių piramidės teorija, drįsčiau teigti, kad pagrindiniai motyvai, renkantis vieną ar kitą produktą/ paslaugą, yra labai paprasti ir racionalūs. Jie tiesiog paremti siekiu patenkinti fiziologinius poreikius. Taip vartoja viena visuomenės dalis. Beje – didžioji…

Antra, ekonominis nuosmukis, priešingai nei ekonominis pakilimas, privertė mus visus suklusti. Bendroji vartojimo tendencija nebėra „kuo greičiau ir kuo daugiau“, o atvirkščiai – „ar tikrai galiu sau tai leisti, ar tikrai man to reikia šiandien, nes juk neaišku, kaip bus rytoj“. Kaip tokia bendroji nuotaika veikia mūsų vartojimą? Mažėja spontaniškumo, emocinio pirkimo, todėl, kad jis tiesiog neįmanomas. Bent jau tiems, kurie sugeba ir moka gyventi pagal savo išgales. Tuo, galiu drąsiai teigti, Lietuvos vartotojai skiriasi nuo britų – mes dar nespėjome taip be saiko įsisukti į gyvenimą, gerokai viršijantį mūsų piniginės storį. Mes mokame taupyti ir atiduoti skolas (didžiulis potencialas vartojimo finansinių paslaugų sektoriaus augimui, nors dabar, beje, ir atrodo, kad šios šakos atstovai yra bemaž vieninteliai, kurie aktyviai komunikuoja su visuomene).

Trečia, manyčiau, kad įtakos taip pat turi faktas, kad ekonominio pakilimo metu nedaug (deja!) įmonių Lietuvoje įgyvendino korporatyvinės socialinės atsakomybės principus – daug jų imitavo šią veiklą arba naudojosi ja savo rinkodaros tikslams. Tik nedaugelis iš tiesų keitė strateginius veiklos principus. Mes, vartotojai, netrukome pajusti melą krizei nespėjus apšilti kojų – neapmokamos atostogos, atleidimai be išmokų ir kiti tikėjimo ir pasitikėjimo savo darbdaviu nepridedantys faktai. Būtų sunku tikėtis, kad vartotojai (tarp kurių – tie patys atleisti darbuotojai, sunkius finansinius įsipareigojimus turintys bankų klientai) vis dar palankiai vertintų štai tokią socialinę atsakomybę.

O kur dar įvairiais kanalais plūstanti informacija, kad lietuviškuose gaminiuose, ypač maisto, galima rasti visko, bet tik ne to, ką galvojame perką. Melas mus, vartotojus, labai greitai išmokė būti sąmoningus, racionalius, dažnai net paversdamas skeptikais.

Tad ar lietuviai yra socialiai atsakingi vartotojai? Manau, kad pastaruoju laikotarpiu, tuštėjant mūsų kišenėms ir sprogstant melo burbulams, mes tampame sąmoningi vartotojai. Mes skaičiuojame, mes įdėmiai skaitome, kas parašyta ant pakuočių, mes skeptiškai vertiname „gražias pasakaites ir legendas“. Kita vertus, manau, kad Lietuvos vartotojai, kaip ir kitų išsivysčiusių rinkų vartotojai, yra linkę prisidėti prie gerų darbų, padėti tam, kam tos pagalbos reikia. Tai įrodo savo sėkme besidžiaugiančios dažnos labdaros Kalėdinės akcijos ir kitos abejingų nepaliekančios iniciatyvos.

Galbūt nuskambės banaliai, bet įmonės turėtų padaryti labai aiškią išvadą: daryti gerus darbus apsimoka, bet, jei jau apie tai prakalbai ir jei stengiesi tuo patraukti vartotoją, būk malonus – pildyk savo pažadus. 

Daugiau informacijos:

Statistikos departamentas prie LRV

www.knowledgehound.com/khhow2s/responsible_consumption.htm

www.desjardins.com/en/a_propos/responsabilite/developpement-durable/agir/capsules-consommation/

Pastaruoju metu žiniasklaidos rinkoje sklando gandai, kad šiandien, šiek tiek šviesėjančiais, bet vis dar krizės laikais, galima sėkmingai pasipelnyti perparduodant reklamą. Praėjusį mėnesį net pasirodė publikacijos apie tai, kaip masiškai užperkami reklamos plotai, siekiant juos vėliau pelningai perparduoti. Todėl, jei tik yra papildomų lėšų, siūloma investuoti į reklamą. Daug daug reklamos. Geriausiose pozicijose geriausiu metu. Ir ne dienai, savaitei ar mėnesiui, o visiems metams. Tikima, kad gaivalėjantis šalies ekonomikai, ankščiau ar vėliau atsigaus ir reklamos rinka. O tuomet krizės laikotarpiu už kartais juokingus pinigėlius įsigytus reklamos plotus bus galima paprasčiausiai parduoti už kur kas didesnę kainą. Vaizdingai tariant: už duonos kriaukšlį – pyrago gabalas.

Taigi, ar tai tik gandai reklamos ir žiniasklaidos specialistų rate, ar tai jau vyksta? O jei taip - ar iš tiesų tai pelninga?

Nepasikliaukime paskalomis ir pabandykime paanalizuoti giliau. Šiuo metu užšaldyti savo lėšas ir mokėti pinigus už reklamos plotus ateityje netikslinga. Aiškių rinkos atsigavimo požymių kol kas dar nėra. Be to, bijoti, kad šių metų pabaigoje kainos bus gerokai aukštesnės taip pat nėra pagrindo. O juk ir reklamos plotai nėra sandėliuojama prekė. Pirkdamas ją, turi tiksliai žinoti, kad būtent tą dieną ar tuo metu ji tau bus reikalinga.

Visais laikais žiniasklaidos kanalai suteikdavo geresnes reklamos sąlygas, esant didesniam biudžetui (vadinamosios apimties nuolaidos). Tačiau krizės laikotarpis tuo ir ypatingas, kad turi būti nuolat pasirengęs netikėtumams, lanksčiau reguoti į pasikeitimus, sugebėti pakeisti savo strategiją ir planus kintant rinkos sąlygoms. O apie kokį lankstumą galima kalbėti, kai esi prisipirkęs reklamos, už kurią turi mokėti pinigus net ir tais laikotarpiais, kai juos būtų geriau investuoti kitur, pavyzdžiui, platinimui ar akcijai prekybos vietoje… arba nuostoliams padengti, darbuotojų atlyginimams sumokėti.

Be abejo, visada yra kanalų, su kuriais dirbama įsipareigojant ir perkant reklamos plotus iš anksto, tačiau vis dažnesni atvejai, kai dėl kiekvieno konkretaus užsakymo vyksta geranoriškos derybos. Beje, sąlygos nuo to nenukenčia, veikiau priešingai – klientas gali gauti papildomą kiekį nemokamos reklamos kaip malonią ir vertingą paskatą.

Taigi, galbūt visi šie gandai ir turi pagrindą, tačiau greičiausiai šiek tiek uždirbti (tikrai?) pavyko tik pirmiesiems suspėjusiems užsikabinti už šios idėjos. Tiesa sakant, yra ir kitas kelias – nesivaikyti paskalų ir kurti savo strategiją, efektyviai bendradarbiaujant su žiniasklaidos planavimo profesionalais. Beje, ar darbo kalendoriuje jau pažymėta mūsų susitikimo data?

Vytautas Kubilius, „Media Contacts“ direktorius

Šiuolaikinės inovacijos kasdien nustebina naujomis galimybėmis besąlygiškai pažinti mus supantį pasaulį. Viena iš jų – panaudojant elektroninius įrenginius, pavydžiui, mobilųjį telefoną, patenkinti savo smalsumą, poreikį ar būtinybę gauti informacijos apie vieną ar kitą mus dominantį objektą, prekę, paslaugą ar pan. šią pat akimirką. Tokia unikali nauja technologija vadinama Papildyta realybe (Augmented Reality), kuri kėsinasi iš esmės pakeisti mūsų pasaulio matymą.

Galbūt kai kam šiandien dar sunku įsivaizduoti ar suvokti, kokias galimybes atveria prasidedanti Papildytos realybės era. Pasirodo, kad fantastiniai filmai – jau nebe langas į ateitį, o realybės atspindys. Realybės, kurioje tau tereikia atsukti savo mobilųjį telefoną į dominantį objektą ir kone akimirksniu sužinai apie jį viską. Tarkime, telefone nurodęs visažinės enciklopedijos Wikipedia parinktį ir atsukęs savo telefono kamerą į kokią nors statulą, netrukus gauni išsamią informaciją apie ją, kam ji skirta, ką simbolizuoja, kada sukurta ir pan. Nuspaudęs „Real estate“ (nekilnojamojo turto) parinktį ir įjungęs kamerą gatvėje, gauni informaciją, kurie namai už kokią kainą parduodami, pardavėjo kontaktus ir pan. (www.youtube.com/watch?v=b64_16K2e08). Dar daugiau! Virtualiose parduotuvėse gali pasimatuoti drabužius, derančius būtent tau (www.youtube.com/watch?v=NxQZuo6pFUw&feature=player_embedded), žemėlapiuose gali matyti pastatus, jų istoriją, peržiūrėti vaizdo medžiagą, gauti viešbučių reklamą ir čia pat juose rezervuoti kambarius, o ateities komunikacijos sprendimai apskritai gniaužia kvapą (www.youtube.com/watch?v=CGwvZWyLiBU&feature=player_embedded#). Panašu, kad Papildyta realybė neaplenks ir spaudos (www.youtube.com/watch?v=LGwHQwgBzSI).

Papildytos realybės pradžia buvo QR (Quick response) kodai, t.y. fiksuoto duomenų kiekio laikmena, skirta objektui identifikuoti, kuriuos atpažįsta vaizdo kamera ir pateikia atitinkamą informaciją. Štai jums dar vienas patrauklus šiandienos vaizdelis (realus!): su „Blackberry“ telefonu, kuris, beje, jau seniai gali nuskaityti QR kodus, atėjęs į parduotuvę ir nuskaitęs ant vyno butelio esantį QR kodą, gauni informaciją apie vyno kilmės šalį, gamintoją ir dar daugiau.

Lietuvoje Papildytos realybės galimybės – ne naujiena. Vieni iš pirmųjų tuo pasinaudojo komunikacijų operatorius Tele2, uždėdamas QR kodą ant „Laisvalaikio“ viršelio.

Telieka konstatuoti, kad Papildyta realybė tampa ne tik atraktyviu žaislu ar reklama, o vaizdinės ir tekstinės informacijos koreliacija. Dar keleri metai ir kiekvienas žmogus, turėdamas Papildytos realybės programėlę savo telefone, galės be problemų vedžiotis draugus po miestą, pasakoti jo istoriją, išrinkti norimos virtuvės restoraną, rekomenduodamas geriausius patiekalus, nors pats ten niekada anksčiau nebus buvęs ne tik tame restorane, bet ir apskritai tame mieste.

Taigi, nuo galimybių svaigsta galva. Mums jau darosi nuobodoka dabartinėje realybėje. O tau? Tad sveiki atvykę į Papildytąją!

Daugiau informacijos:

www.howstuffworks.com/augmented-reality.htm

www.contagiousmagazine.com/2010/03/bing_maps.php

www.youtube.com/watch?v=7JWk_JIE3Ow

www.youtube.com/watch?v=IsTxpouPCMc&feature=player_embedded

Ieva Vozbutaitė, „Euro RSCG PR“ direktorė

Šiuo metu ypač svarbu įžvelgti tendencijas, kurios veda didelio potencialo link.  Ir dėl to visai nereikia „išradinėti dviračio“ tam, kad priimtumėte tinkamus rinkodaros sprendimus.  Tereikia atsakyti į klausimus – ar  gerai pažįstame savo vartotoją,  ir ar visas galimybes išnaudojate vidaus rinkoje?   Tyrimų rezultatai rodo, kad tikrai ne. 

Pasauliniu mastu, moterys įtakoja apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių vertės vartotojų išlaidų, kurios numatoma, kad gali išaugti net iki dvidešimt aštuonių trilijonų per artimiausius penkerius metus.  Dabartinės moterų pajamos, kurios siekia trylika trilijonų JAV dolerių, numatoma, kad per tą patį periodą išaugs net iki 18 trilijonų.  Sudėjus šiuos duomenis matyti, kad moterys atstovauja rinką, kuri yra bemaž dvigubai didesnė nei sudėjus Indiją bei Kiniją kartu.   Palyginimui – Kinijos BVP 4,4 trilijono, Indijos – 1,2 trilijono, tuo tarpu Lietuvos 2009 ABVP – 92‘450 milijardas.

Visų pirma, moterys įgauna vis didesnę įtaką darbo rinkoje.  JAV dirbančių moterų skaičius priartėjo prie vyrų.  Lietuvoje 2009 metų antrą ketvirtį moterų užimtumo lygis pirmą kartą pralenkė vyrų, ir III ketvirtį ta pati tendencija išliko. Tai reiškia, kad bemaž pirmą kartą modernioje Lietuvos istorijoje, moterys užimtumu ženkliai pralenkė vyrų užimtumą, kuris nukrito iki 59,6 proc., tuo tarpu moterų užimtumas išliko 61,2 proc.  Žinoma, Lietuvoje kaip ir daugelyje pasaulio šalių, moterys uždirba tik apie 80 proc. vidutinio vyro uždarbio (faktas, kuris  galbūt bent iš dalies padeda šio ekonominio nuosmukio metu išlaikyti aukštą bendrą moterų užimtumo lygį), tačiau remiantis Statistikos departamento 2008 metų duomenimis, Lietuvoje yra apie 1 077 087 darbingo amžiaus moterų, kurios vidutiniškai uždirba („neto“ atlyginimo) 1 555 litus per mėnesį.  Atsižvelgiant į šiuos duomenis, galime suskaičiuoti, jog moterų pajamos Lietuvoje viršija  1 milijardą litų. O tai leidžia daryti prielaidą, jog  moterys turėtų būti neginčijamai patrauklus segmentas bet kuriai verslo šakai.

Tačiau tai tik viena „obuolio pusė“…  Antroji – moterys valdo ne tik tiesiogiai savo uždirbamas pajamas, bet ir priima sprendimus dėl bendrų šeimos išlaidų. Remiantis 2008 metais atlikto pasaulinio tyrimo rezultatais, (daugiau informacijos: www.womenspeakworldwide.com) didžiąją dalį visų namų ūkio išlaidų valdo moterys,  ir tai akivaizdu visose šalyse, kuriose buvo atliktas tyrimas.  Mums atrodo natūralu, kad moteris tradiciškai užima namų globėjos vaidmenį šeimoje, tad ir išlaidos, susijusios su namų ūkiu, natūraliai tampa moteriška prioregatyva.  Akivaizdu, kad ir didžioji dalis pajamų, kurias namų ūkiuose uždirba vyrai, (Lietuvoje tokios pajamos bendrai  sudaro iki 1,2 milijardo litų) yra valdomos/ išleidžiamos moterų.  Taigi “moteriškojo” vartotojų segmento vien tik Lietuvoje vertė sudaro apie du milijardus litų.

Remiantis šiais duomenimis, būtų neprotinga ir iracionalu, rinkodaros specialistams ignoruoti tokį didžiulį potencialą.  Deja, tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu, įmonės daro būtent tai.  2009 metais buvo paskelbti tarptautinio tyrimo rezultatai, kurį atliko ir išvadas pateikė vieni garsiausių rinkodaros klasikų – BCG („Boston Cunsulting Group“) konsultantai Michael  J. Silverstein ir Kate Sayre.  Tyrimų metu buvo apklaustos moterys, atstovaujančios įvairius socialinius sluoksnius bei gyvenimo būdą, iš bemaž 40 šalių (daugiau informacijos: www.womenspeakworldwide.com).  Tyrimo išvados vienareikšmės ir gana griežtos: moterys jaučiasi NEPAKANKAMAI VERTINAMOS .  Nepaisant išaugusios galios rinkoje bei socialinėje visuomeninėje pozicijoje, moterys vis dar jaučiasi nepakankamai vertinamos rinkoje ir nepripažintos darbe (Womenspeakworldwide.com, Michael J. Silverstone; Kate Sayre).  Šių laikų moteris „žongliruoja“ karjera, šeima, namais bei savo asmeniniu laisvalaikiu ir visos šios veiklos kažkaip turi sutilpti į 24 valandas per parą.  Deja vis dar nedaugelis kompanijų, reaguodamos į dabartinius moterų poreikius, siūlo laiką taupančius sprendimus,  paslaugas bei produktus, kurie būtų pritaikyti specialiai moterims.  Kaip bebūtų keista, bet XXI amžiuje moters paveikslas vis dar piešiamas tais pačiais stereotipais ir „moteriški“ poreikiai vis dar matomi mūsų pamėgtų „dviejų blondinių“ personažų rėmuose: moteriška – tai  viskas, kas rausva, šiek tiek naivoka ir, žinoma, pateikta „globėjiškai“.  Tokių netikusių,  „moteriškų“ produktų/paslaugų ir jų komunikacijos pilna pasaulinė rinkodaros rinka, jų nestinga ir Lietuvoje, bet tai jau tema kitai diskusijai…   

Grįžkime prie segmentavimo. Terminai „moteriškasis segmentas“ arba „moterų rinka“ taip pat nieko vertingo rinkodaros prasme nepasako, nes kiekvienos moters istorija – skirtinga.  Tačiau galima rasti tendencijų ir panašumų, kurie padeda moteris suskirstyti į tam tikrus archetipus.  Pastarieji nustatomi pagal gaunamas pajamas, amžių bei gyvenimo etapą, kuris skirstomas į šiuos periodus: „fast-tracker“, „pressure-cooker“, „relationship focused“, „managing on her own“, „fulfilled empty nester“, „making ends meet“. 

Žinoma, kad toks segmentavimas turi ir savų trūkumų, bet tai galėtų būti gera pradžia kompanijoms efektyviau ir tikslingiau pateikti rinkai būtent tai, ko moterims reikia labiausiai, ir komunikuoti ta žinute, kuri būtų aktualiausia.  Faktas tas, kad ekonominis nuosmukis praeis, o vartotojai uždirbs ir bus linkę išleisti daugiau. Rinkodaros specialistai, sugebėsiantys pasinaudoti dabartine situacija, „bus pakeliui“ į ilgalaikį, nuoseklų rinkos dalies augimą.  Sėkmės mums. 

Jeigu turite klausimų, pastebėjimų, argumentų diskusijai ar norite gauti prezentaciją, rašykite:
Ieva Vozbutaitė 
ieva.vozbutaite@eurorscg-pr.lt

PASIDARYK PATS – tai reiškinys, kai prekes ar paslaugas kuriantis verslas glaudžiai bendradarbiauja su patyrusiais ir kūrybingais vartotojais, pasitelkdamas intelektines jų galias, mainais suteikdamas vartotojams tiesioginę žodžio teisę vertinti tai, kas kuriama, gaminama, tiekiama ar vykdoma.

Verslas gali puikiai pasinaudoti PASIDARYK PATS reiškiniu ne tik leisdamas vartotojams tiesiogiai dalyvauti kuriant korporacijos produktus, bet ir objektyviai įvertindamas bei patenkindamas šiandienos rinkos poreikius. Be to, aktyvūs vartotojai – unikali galimybė verslui įgyti savo prekių ar paslaugų ambasadorių visame pasaulyje.

Kodėl vartotojams įdomus bendras kūrimo procesas?

• Statusas: žmonėms patinka būti pastebėtiems ir pademonstruoti savo kūrybinius įgūdžius ir mąstymą.
• Gyvenimo būdas pagal užsakymą: asmeniškas dalyvavimas kūrimo procese, turėtų garantuoti vartotojams prekes, paslaugas ir patirtis, kurios yra pritaikytos jų poreikiams. (Beje, jei kuriant produktus vyksta bendradarbiavimas, dalyviams nebereikia produkto pristatyti, ir, tikėtina, jie elgsis kaip prekės ženklo advokatai).
• Pinigai: galimybė gauti atlygį ar net pelno dalį už pagalbą kompanijai, vystant dar vieną puikią naujovę, visada patraukli.
• Darbas: kiek ironiška, tačiau reiškinys PASIDARYK PATS tampa puikia priemone rasti darbą, nes tai padeda kompanijoms prisivilioti, pavyzdžiui, naują dizainerį, partizaninės reklamos agentūrą ar puikų strategą. Tai tendencija, nuolat duodanti kažko naudingo.
• Malonumas ir veikla: tikras pasitenkinimas būti siejamam su kūryba ir gamyba, ypač tos prekės ar paslaugos, kurią žmogus mėgsta, dievina ar bent jau žavisi.

 
Taigi, šiandienos rinkodara tampa dialogu. Ir daugeliu atvejų šis dialogas vyksta toli gražu ne TARP verslo ir vartotojų. Jis virto milijonų vartotojų bendravimu APIE verslą pasaulio mastu. Specialiose interneto svetainėse, tūkstančiuose blogų, benduomeninių portalų, forumų, virusinių laiškų, skelbimų lentų vartotojai kartais net nerinkdami žodžių keičiasi nuomonėmis, nusiskundimais, požiūriais ir komentarais apie prekes ir paslaugas, prekės ženklus ir kompanijas. Dar daugiau, PASIDARYK PATS reiškinys pradeda apimti ne tik verslą, bet ir politiką bei savivaldą.

Kodėl šis proveržis prasidėjo būtent dabar? Nes pagaliau tai įmanoma. Dešimtmečiais vartotojai savo nuomonę pasilaikydavo sau, nes nebuvo priemonių tiesiogiai dalintis savo mintimis ar klausimais su verslo kompanijomis ar kitais vartotojais. Šiandien tai – jau praeitis, vartojimas suprantamas absoliučiai kitaip. Jis neatsiejamas nuo poreikio turėti tiesioginės galios tam, ką kompanijos kuria ir gamina. Profesionali techninė bei programinė įranga ir nesudėtinga prieiga prie tiesioginių informacijos srauto kanalų leidžia aktyviems vartotojams tekstais, garsais, iliustracijomis, vaizdo medžiaga ar dar įtaigesnėmis priemonėmis parodyti (ar net padiktuoti) kompanijoms, ko iš jų tikimasi. Skaudžiai suklys tie, kurie šį informacijos srautą vertins kaip beveidį, kaprizingą ir nekompetentingą jums patarti ar sukritikuoti tai, ką siūlote savo toli gražu nebe „nebyliams“ klientams. Tad šiandien vis akivaizdesnė darosi tiesa – perpratus PASIDARYK PATS taisykles ir pasinaudojus šiuo reiškiniu, pralaimėti neįmanoma.

Juk jums tereikia leisti pasireikšti protingoms ir talentingoms asmenybėms iš viso pasaulio, pasitelkti jų patirtį ir įgūdžius. Žvelgiant į ateitį, nesunku įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, kita puiki jūsų prekės ženklo idėja galėtų gimti San Paule arba Singapūre. Tad jeigu jūs nepasinaudosite šiuo visuomeninių tendencijų ir poreikių „sufleriu“, tą tikrai padarys jūsų konkurentas.

Beje, vartotojai, pasidalinantys savo idėjomis, supranta savo vertę, todėl svarbu pasidalinti jiems priklausančia dalimi, nes jūsų gaunama viešųjų ryšių vertė ir gera vartotojų valia verti daug daugiau. Taupymas ar gobšumas šiuo atveju jums būtų prastas patarėjas – tokiu atveju talentingi bendraautoriai tiesiog iškeliaus pas jūsų konkurentus. Taigi „auksiniai arbatpinigiai“ už bendraautorystę ir pirmasis PASIDARYK PATS milijonierius šiandien taip pat jau gali tapti realybe.

Kai kurie tradiciniai prekės ženklai vis dar baiminasi atsiverti savo vartotojams dėl lig šiolei neatsakytų klausimų, skundų ir pasiūlymų. Jau yra kompanijų tarpininkių, kurios padeda užmegzti ir valdyti dialogą bei bendradarbiavimo procesą tarp gamintojo ir vartotojo.

Kur, kaip ir kada jūsų vartotojai gali tapti jūsų partneriai?

Vartotojai-rinkodarininkai
Pirmoji sąlyginė aktyvių vartotojų grupė – vartotojai rinkodarininkai. Vis dažniau kūrybingi vartotojai prisideda prie jūsų reklaminių kampanijų, arba net „pasisavina“ jas – ir įgalioti, ir be jūsų žinios. Kodėl? Daugeliui iš jų pasireikšti portale ar skelbimų lentoje, sukurti namudinę reklamą, kurią parsisiunčia tūkstančiai bendraminčių vartotojų, yra tiesiog smagu. O jeigu dar pažadėtas puikus atlygis – pasistengti išties verta.
Pavyzdžiui:
„Cadillac“ pakvietė vartotojus pristatyti penkių sekundžių trukmės reklamas, iliustruojančias naujojo CTS-V modelio greitį, kuris vos per penkias sekundes įsibėgėja nuo nulio iki 60 mylių per valandą. Mėgėjai filmų kūrėjai ne tik gavo eterį pasireikšti, bet ir galimybė laimėti savo reklamos objektą. Be to, reklamos buvo demonstruojamos ir CTS-V interneto puslapyje.
Arba peršokime nuo automobilių – prie traškučių. Turkijoje, „Ruffles“ traškučiai pradėjo TV reklamos kompaniją  futbolo tema. Dešimt geriausių reklamų buvo leidžiami per nacionalinę televiziją, o laimėtojai apdovanoti iPod telefonais.

Vartotojai-ekspertai
Kurti rinkodarą ir reklamuoti, žinoma, yra smagu, bet tikrasis PASIDARYK PATS reiškinys apima ir bendrai – jūsų ir vartotojų – sukurtas prekes, paslaugas ir patirtis! Tad kita vartotojų grupė – tam tikrų sričių profesionalai, novatoriai, ekspertai iš šalies, t.y. esantys už kompanijos sienų. Taigi, žinodami faktą, kad yra tūkstančiai tokių veikėjų už kompanijos sienų, inovacijų skyriai ir tyrimų laboratorijos net ir didelėse korporacijose vis mažiau apsiima dirbti vieni.
Pora pavyzdžių:
Pramoninio dizaino svetainė „Core 77“ drauge su laikrodžių gamintoju „Timex“ paskelbė pasaulinį dizaino konkursą „Timex2154: Laiko ateitis“, skirtą paminėti „Timex“ 150 metų veiklos jubiliejų. Dizaineriai iš daugiau nei 72 šalių kūrė įsivaizduojamus asmeninių ir nešiojamų laiko matavimo prietaisų modelius 150 metų į ateitį, konkursui pateikta 640 paraiškų. Nugalėtojų darbus dar galima pamatyti „Timex“ muziejuje.
Dar daugiau ekspertų iš šalies pasitelkia „Procter&Gamble“, paleisdama unikalią programą „Connect+Gamble“, kurios tikslas surinkti kuo daugiau naujų produktų idėjų iš ekspertų, tiesiogiai nedirbančių kompanijai. Be tūkstančius darbuotojų apimančio personalo, „Procter&Gamble“ turi prieigą prie milijonų potencialių inovatorių.

Vartotojai-mėgėjai
Be minėtųjų ekspertų, egzistuoja ir vartotojų mėgėjų grupė, kurie noriai prisideda kuriant kompanijų prekes ar paslaugas. Tad belieka konstatuoti – šiandien mes visi esame mėgėjai ekspertai!
Keletas pavyzdžių:
PASIDARYK PATS pionierius gėrimų gamintoja „Jones Soda“ jau seniai leidžia savo vartotojams kurti etiketes, panaudojant savo asmenines fotografijas. Kai kurios iš šių etikečių tapo nuolatinėmis.
Brazilijoje, „Kaizer Beer“ pakvietė savo vartotojus bendradarbiauti kuriant naują alų „Kaiser Novo Sabor“. Naujo skonio „kūryboje“ dalyvavo daugiau nei 11 000 žmonių iš 130 Brazilijos miestų. Alus buvo tikras hitas, bet svarbiausia - jo ambasadoriais vienu metu tapo visi jį kūrę tūkstančiai vartotojų.
Ir dar vienas pavyzdys:
Olandijos kompanija „Olvarit“ paragino mamas siųsti mėgstamiausius savo vaikų maistelio receptus. Tai lėmė naujos produktų linijos „Mamos pasirinkimas“ atsiradimą. Svarbu paminėti, kad produktų etiketes papuošė kiekvienos laimėjusios mamos ir jos atžalos fotografija.

Vartotojai – „pasidaryk pats  s a u“
Kalbant apie PASIDARYK PATS reiškinį, būtina paminėti ir galimybę vartotojui pačiam kurti unikalius, išskirtinai savo poreikiams pritaikytus produktus. Dar daugiau: vartotojai aktyviai dalyvauja ne tik kuriant, bet ir pristatant, atstovaujant ir komunikuojant savo „kūrinį“. Verslo kompanijos šiuo atveju atlieka tarsi pasakų džino ar auksinės žuvelės vaidmenį - paverčia vartotojo idėją realybe. Tokiu būdu originalūs vienetiniai gaminiai kartais tampa masine produkcija ir net uždirba solidžią sumą savo kūrėjui. Tiesa, nereikia įsivaizduoti, kad kompanijoms netrukus nebus ką veikti, tik pildyti lakios fantazijos vartotojų vizijas ir skaičiuoti pelną. Tokio pobūdžio paslaugos dar tik žengia pirmuosius žingsnius rinkoje, tad bent jau kol kas jų pardavimai nesudaro didžiosios juos teikiančių kompanijų pardavimų dalies.
Pavyzdžiui:
„Chocri“ siūlo vartotojams internetu pasigaminti šokolado pagal savo skonį – į baltą, pieninį ar juodą šokoladą dedami pasirinkti priedai: nuo klasikinių (riešutai, razinos) iki neįprastų (kmynai, guminiai meškučiai ar net aukso dulkės). Pagamintam šokoladui vartotojas gali sukurti pavadinimą, kuris atspausdinamas gaminio etiketėje. Be to, kiekvienam skanėstui yra suteikiamas jo unikalus kodas, jei vartotojas nuspręstų dar kartą užsisakyti šokoladą su tais pačiais ingredientais.
„indiDenim“ vartotojai gali patys susikurti savo svajonių džinsus – pradedant medžiaga, kelnių kirpimu, baigiant stilingomis kišenėmis. Virtualiai susikūrus pageidaujamą modelį, vartotojui tereikia dar atsakyti į keletą klausimų apie savo kūno sudėjimą, ir visa informacija perduodama kompanijos partneriams gamintojams. Svajonių džinsai užsakovą pasiekia maždaug per keturias savaites. „indiDenim“ leidžia pirkėjams nemokamai grąžinti prekę, be jokio mokesčio atlieka ir gaminio korekcijas. Beje, kompanijos tinklalapyje vartotojai gali ne tik pirkti, bet ir vertinti ir komentuoti kitų sukurtus džinsus.

“Atnaujintos versijos” vartotojai
Su PASIDARYK PATS reiškiniu susijusi unikali vadinamoji Atnaujintos versijos kultūra (Remix Culture). Pastarajai vadovavo kompiuterių piratai (hakeriai), tačiau dabar ji apima ir vartotojus, pavargusius kovoti su prekėmis ir paslaugomis, kurios jų netenkina, arba siekiančius apjungti geriausias įvairių variantų savybes.
Jūsų dėmesiui - pavyzdžiai, kaip vartotojai imasi iniciatyvos:
Praslinkus vos keletui dienų po to, kai parduotuvių lentynose pasirodė naujasis  nešiojamas „Sony PlayStation“, atnaujintos versijos atstovai įrenginyje jau įdiegė interaktyvių pokalbių bei televizijos priedus, protingai išnaudodami PSP WiFi prisijungimą bei kitas įdiegtas internetines galimybes.
Atnaujintos versijos kultūra apima tik technikos dalykus. Tai veikia net ir su sportiniais bateliais: visame internete gausu keistuolių sportbačių mylėtojų, mielai publikuojančių savo spalvomis, piešiniais ar įdomiomis detalėmis „atnaujintus“ batus.

Vartotojai - žurnalistai
Beje, ką pasakytumėte, jei jūsų vartotojas pateiktų visą jums reikalingą turinį – ne tik keletą televizijos reklamų ar vieną kitą produktą? Įsitvirtinant reiškiniui PASIDARYK PATS, žmonės tampa pasaulinės žiniasklaidos dalimi. Žmonių-vartotojų „žurnalistika“ (įskaitant ir vis labiau populiarėjančius blogus), paverčiant savo klientus savotiškais reporteriais, skatinant juos ieškoti, stebėti, patarti, plinta žaibo greitumu. Vis daugiau vartotojų į šią koncepciją įsitraukia ir ja mėgaujasi. Tikima, kad žmonių žurnalistika yra atviras inovatyvus ateities modelis.
Pats akivaizdžiausiais pavyzdys – virtuali enciklopedija Vikipedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 102 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
Arba:
BBC aktyviai skatina vartotojus pateikti savo darytų nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurie vėliau gali būti naudojami BBC Naujienose ar BBC tinklalapyje. Be to, vartotojams-„žurnalistams“ duotas ne tik elektroninio pašto adresas turimai medžiagai atsiųsti, bet ir mobiliojo telefono numeris, kuriuo galima perduoti telefono kamera užfiksuotus vaizdus MMS žinute.

Taigi pasaulis ne tik milijonai potencialių vartotojų, perkančių masinės gamybos prekes, bet ir šaltinis išsilavinusių, puikiai informuotų, ambicingų profesionalų, norinčių prisijungti prie jūsų pasaulinės inovatyvios komandos.
PASIDARYK PATS – įvairiakryptis, įdomus, kaskart nustebinantis ir vis atsinaujinantis savo idėjomis ir sprendimais reiškinys. Šiandien jis – ne ateities vizija, o kasdienybė.

Daugiau skaitykite:
http://www.trendwatching.com/trends/CUSTOMER-MADE.htm
http://springwise.com/weekly/2010-02-10.htm#shoesofprey/
http://springwise.com/fashion_beauty/indidenim/
http://springwise.com/food_beverage/custommade_chocolate_bars/
http://springwise.com/food_beverage/more_custom-blended_tea/ 
http://springwise.com/style_design/designyourown_duvets/
http://www.springwise.com/homes_housing/customermade_wallpaper_for_nak_2/

Kai kitose Europos Sąjungos valstybėse kūrybiškumo ir kultūros svarba pabrėžiama ne tik meniniu, bet ir realiu ekonominiu požiūriu, Lietuvoje kūrybinės industrijos – reiškinys, dažnai vis dar neatrastas ir nesuprastas daugelio specialistų ir (paradoksas) net pačios valstybės. Taigi, kas tos kūrybinės industrijos? Kokios jų perspektyvos Lietuvoje? Kokie sprendimai teikia vilčių? Ar apskritai sugebėsime pasinaudoti kūrybinių industrijų teikiamomis galimybėmis?

Pradėkime nuo trumpos apžvalgos, kas yra tos kūrybinės industrijos? Tai veikla, pagrįsta intelektine nuosavybe, kūrybiškumu, skaitmeninėmis technologijomis, kultūra, menu, verslumu, dizainu ir žiniomis. Ji reikalauja išmanyti meninius, vadybinius, interpretacinius gebėjimus, kultūrą ir informacines technologijas. Nuo naujosios žiniasklaidos, globalizacijos ir žinių ekonomikos neatsiejamos kūrybinės industrijos apima tokius sektorius kaip reklama, meno vadyba, leidyba, fotografija, televizija ir radijas, muzika, kinas ir vaizdo produkcija, kompiuterinės programos, interneto dizainas, autorinės teisės, dizainas plačiąja prasme, architektūra, interaktyvieji žaidimai ir laisvalaikio programinė įranga, drabužių modeliavimas, atlikėjų menai ir amatai. Beje, šiame sektoriuje reikalavimo kurti masinę produkciją nėra, pramonės aspektas gali pasireikšti ir kaip kūrinių platinimas ar ekonominis efektas, o pati kūryba gali būti labai individuali.

Kūrybinių industrijų gimimas – kaip atsakas krizei
„Kūrybinių industrijų“ sąvoka gimė Didžiojoje Britanijoje prieš maždaug 20 metų kaip atsakas ekonominei ir socialinei krizei, kai devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje sunkioji pramonė ėmė kraustytis iš Europos į pigesnės darbo jėgos šalis. Britai buvo priversti ieškoti sprendimo – šiuo atveju tai turėjo būti kažkas, kas iš pagrindų pakeistų ekonomikos sektorių prioritetus. Šių pokyčių rezultatas – buvę pramoniniai miestai pasaulinei rinkai pasiūlė kūrybinius ir intelektinius produktus: kompiuterines, multimedijų technologijas, dizainą ir kita. Po šios didelės struktūrinės pramonės krizės absoliučiai pakito kultūros supratimas – kultūros tarnystę asmens ir visuomenės vystimuisi pakeitė suvokimas, kad kultūra – puiki galimybė atgimti miestų ir atskirų regionų ekonomikai, pasitelkiant apgalvotą miestų politikos strategiją ir įkuriant kūrybinius menininkų klasterius. Tad šiandien Didžiojoje Britanijoje kūrybinių industrijų plėtra yra vienas iš nacionalinės politikos prioritetų. Jos pavyzdžiu sėkmingai pasekė ir dalis kitų Europos šalių.

Kultūros ir kūrybos sektoriai – BVP kūrimo lyderiai Europoje
Akivaizdi kūrybinių industrijų reikšmė Europos šalių ekonomikos plėtrai buvo pastebėta dar 2003 metais, kai, Europos Tarybos atliktos studijos duomenimis, šio sektoriaus indėlis Europos Sąjungos BVP struktūroje sudarė 2,6 proc., kai, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sektoriaus – 2,1 proc., maisto ir gėrimų pramonės – 1,9 proc., o tekstilės pramonės – 0,5 proc. 2006 m. šio sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis išaugo 19,7 proc. Tai net 12,3 proc. viršijo bendrą ekonomikos augimo tempą. „Eurostat“ ir „Amadeus“ nustatė, kad kultūros ir kūrybos sektorių įnašas į BVP buvo didesnis nei maisto ir gėrimų, tabako gaminių, tekstilės, chemijos gaminių ir dirbtinio pluošto, gumos bei plastiko gaminių, įrangos ir aparatūros gamybos pramonės, nekilnojamojo turto, kompiuterijos sektorių. Tik vos kelių gamybos ir paslaugų teikimo sektorių dalis BVP struktūroje viršijo 3 procentus. Iš visų minėtųjų pramonės sričių kultūros ir kūrybos sektorių įnašas į nacionalinį BVP buvo didžiausias Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Remiantis 2001 m. duomenimis, Lietuvoje kultūros ekonomika sukūrė 2,1 proc. BVP, o 2006-aisiais kultūra ir kūryba uždirbo net 4,02 mlrd. litų. (naujesnių duomenų, ypač pastarųjų prieškrizinių metų kol kas nėra, tačiau logiška manyti, kad tuo laikotarpiu kūrybos sektorius ėmė dar sparčiau augti ir ženkliau lemti Lietuvos BVP). Deja, ekonomikos recesija šį sektorių gerokai pritildė. Dėl krizės sumažėjusi gyventojų perkamoji galia ir pakelti mokesčiai į kūrybos pramonę įnešė dar daugiau nesaugumo. Dizainas, leidyba, architektūra, garso ir vaizdo menas klestėję šalies augimo metais, šiandien išgyvena itin sunkias dienas. Vis dėlto, ekspertai neabejoja, kad kūrybinės industrijos – viena iš realių Lietuvos konkurencingumo Europoje galimybių.

Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija – žodžiai žodžiai žodžiai…?
Prieš keletą metų struktūrinis sąstingis Lietuvos valstybiniame kultūros sektoriuje bei efektyvaus šio sektoriaus darbo kitose Europos šalyse pavyzdžiai paskatino aktyvesnį susidomėjimą kūrybinėmis industrijomis ir mūsų šalyje. Dar 2007 m. ministro įsakymu patvirtinta Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija, kurios tikslas – numatyti sąlygas, būtinas efektyviai šalies gyventojų kūrybinį potencialą panaudojančiai kūrybinių industrijų sektoriaus plėtrai, šio sektoriaus indėlio į ūkį, žinių ekonomiką didinimui, kūrybinių industrijų produkcijos konkurencingumo šalyje bei užsienyje didinimui.
Strategijoje akcentuojama, kad sudaromos nepakankamos sąlygos efektyviai lietuviško turinio plėtrai naudojant šiuolaikines informacines technologijas, nepakankamai išnaudojamos žinių ekonomikos bei žinių visuomenės teikiamos galimybės plėtoti lietuviškus kūrybines industrijas, kurios galėtų padidinti Lietuvos ūkio ir kultūros konkurencingumą.
O jeigu mes ištrintume šios strategijos patvirtinimo datą ir perskaitytumėme joje iškeltas problemas, ar šiandien galime teigti, kad situacija pasikeitė? Deja, panašu, kad strategija, neskaičiuojant vieno kito vėliau minėtinų pavyzdžių, kol kas taip ir lieka tik žodžiai, laukiant geresnių laikų. Nors prisiminus britų pavyzdį vertėtų pamąstyti, ar šiandien kaip tik nėra TAS momentas, kai Lietuva turi galimybę pabandyti konkuruoti su kitomis Europos valstybėmis. Kuo? Kūrybingumu, užpildant naujas (kad ir siauras) Europos rinkos nišas originaliais produktais, nereikalaujančiais didelių investicijų ir technologijų, bet reikalaujančiais neįprasto kūrybiškumo ir tarptautinės sklaidos.

Sprendimas: keisti mąstymą arba „virti savose sultyse“
Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategijoje įvardinta dar ir šiandien spręstina problema – kategoriškas kūrybos ir ekonomikos supriešinimas. Nemaža dalis kūrybinį darbą dirbančių bei pagal šios kūrybos pobūdį galinčių dalyvauti kūrybinių industrijų plėtroje Lietuvos gyventojų nėra linkę kūrybinės veiklos vertinti ekonominiais kriterijais ir suvokti, kad kūrėjas – ne tik tradicinių menų (architektūros, dailės, skulptūros) puoselėtojas.
Pastarąjį faktą įrodo ir konkretus pavyzdys. Dar ekonominio pakilimo metu, 2008-aisiais, Lietuvoje buvo įsteigta Lietuvos nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Nežiūrint Strategijoje išvardintų kūrybinių industrijų sričių – nuo amatų iki kompiuterinių paslaugų, bent jau kol kas po savo stogu ji subūrė tik meno ir kultūros žmones, o aukštųjų technologijų ir individualizuoto požiūrio į verslą atstovai liko nuošalyje. Kokia to priežastis? Vis dar gajus požiūris į „meno individualybę“ ir griežtą ribą tarp to, kas yra menas, o kas – ekonomika. Nekeičiant mąstymo, t.y. kol tarp šių sektorių nebus dialogo ir bendradarbiavimo, kol menininkai nebus integruoti į ekonomikos struktūras, tol akivaizdžių rezultatų nebus – kūrėjai tradiciškai „virs savose sultyse“, o kūrybos ekonomika trypčios vietoje.
Taigi, kūrybinių industrijų plėtrą apsunkina žemas kultūros ir meno kūrėjų verslumas, jiems potencialiai tinkamų smulkaus verslo plėtros galimybių nežinojimas, nepakankamas verslo vadybos, rinkodaros, apskaitos ir kitų verslo veiklos sričių išmanymas, informacijos apie smulkiam verslui teikiamas paslaugas nežinojimas ir pan.
Kaip tai spręsti? Strategijoje siūloma kaupti, analizuoti ir skleisti informaciją apie kūrybinių industrijų sektoriaus raidą, formuoti kūrybinių industrijų plėtrai palankią aplinką ir didinti žmonių, dirbančių kūrybinių industrijų srityje, kompetenciją. Mat tinkamos kvalifikacijos žmogiškųjų išteklių trūkumas lemia tai, kad kūrybinių industrijų verslų idėjos įgyvendinamos lėtai.
Logiškas klausimas – kas yra daroma?

Kūrybinių industrijų studijos – žingsnis inovatyvios valstybės link
Įvertinus šiandieninę situaciją, dažnai vis dar atgyvenusį požiūrį į kūrybą, kultūrą ir ekonomiką bei jų sąveiką, minėtajai Strategijai įgyvendinti svarbus su kūrybinėmis industrijomis dirbančių asmenų kvalifikacijos kėlimas, t. y. naujas kūrybinių industrijų potencialo matymas, vertinimas ir valdymas. Todėl Kūrybinių industrijų strategijos ir plėtros veiksmų plane buvo numatyta rekomenduoti, jog šiose įstaigose vykdomose kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo programose būtų įvestas ekonomikos, verslo vadybos bei rinkodaros pagrindų dėstymas. Taip pat numatyta organizuoti mokymus ir seminarus kultūros darbuotojams visoje Lietuvoje. Deja, rezultato, bent jau apčiuopiamo, kol kas nematyti.

Dar vienas racionalus sprendimas – kūrybinio verslo profesionalų rengimas Lietuvos švietimo sistemoje.
2008 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete startavo speciali programa. Ji skirta kūrybinių industrijų (reklamos, rinkodaros, viešųjų ryšių, multimedijų, televizijos, leidybos – komunikacijos bei kultūros verslo) specialistams parengti. Kol kas numatytos bakalauro studijos, tačiau įvertinus rinkos tendencijas ir poreikį, svarstoma galimybė ateityje parengti ir kūrybinių industrijų magistrantūros programą. Ar tai teikia vilčių Lietuvai vieną dieną tapti lygiaverte kūrybinių industrijų partnere kitoms Europos šalims?

Kultūrinių industrijų specialistai – dovana kitiems?
Be abejo, naujos specialybės atsiradimą lėmė optimistiškas ekonominio kilimo etapas, kuomet buvo ieškoma naujų kelių Lietuvos konkurencingumui plėtoti. Ekonomikos recesija gerokai aptildė šalies verslo „kūrybinius ieškojimus“. Kita vertus, išskirtinumas, netradicinis mąstymas yra tas gelbėjimo ratas, ant kuriuo Lietuvos verslas gali „išplaukti“ kur kas greičiau, juolab, kad Europos ekonomika jau stojasi ant kojų, o Lietuvai drąsesni žingsneliai aukštyn ekonomikos laiptais prognozuojami jau šių metų trečią ketvirtį.
Laikas parodys, ar iš tiesų Lietuvos kontekste akademinis sektorius bus pajėgus įveikti iššūkius ir parengti profesionalius kūrybinių industrijų specialistus, suvokiančius savo šalies, Europos ir pasaulio rinkos poreikius ir galimybes. Kitas klausimas – kaip tokių specialistų poreikį supranta ir vertina pats verslas Lietuvoje. Ar po poros metų, į rinką pasipylus naujai iškeptiems kūrybinių industrijų specialistams, dauguma verslo atstovų apskritai pirmą kartą išgirs apie tokią specialybę (ar net sąvoką „kūrybinės industrijos“). Ar specialybė, paremta valstybine strategija, bus realiai panaudota ir naudinga dėl tos pačios valstybės vykdomos politikos verslo atžvilgiu. O gal užauginę profesionalus tiesiog „padovanosime“ juos kitų šalių rinkai? Juk nesukūrus tinkamos profesinės terpės ir juridinių prielaidų šiems talentams skleistis Lietuvoje, šis intelektinių-kūrybinių jėgų praradimo procesas nesiliaus ir turės Lietuvos kultūrai ir ekonomikai lemtingų pasekmių.

Kūrybinių industrijų teikiamų galimybių vizijos
Šioje kūrybinių industrijų apžvalgoje daugiau klausimų, nei atsakymų. Vis dėlto, norėtųsi optimistiškai viltis, kad ekonominei situacijai gerėjant, sparčiau pajudės ir su kūrybinėmis industrijomis susiję projektai. Galbūt mus įkvėptų Strategijoje „piešiamos“ mūsų galimybės, tebūnie kad ir vėluojame? Keletas minčių:
• Kūrybinių industrijų skatinimas palankiai veikia urbanistinę ir socialinę raidą, kūrybiškos aplinkos kūrimas pritraukia investicijas bei kitus, kūrybinių industrijų sektoriui nepriklausančius, verslus.
• Kultūros ir meno įstaigų įsitraukimas į kūrybinių industrijų plėtrą padėtų šių įstaigų gaunamų valstybės dotacijų dalį pakeisti kitais, efektyvios verslo vadybos modeliais pagrįstais, finansavimo šaltiniais.
• Efektyvi kūrybinių industrijų plėtra padėtų sukurti ir kultūriškai pagrįsti Lietuvą reprezentuojančių prekių ir paslaugų ženklus, gerinti jų įvaizdį, taip šių prekių ir paslaugų konkurencingumas būtų didinamas pabrėžiant lietuviško turinio autentiškumą ir išskirtinumą.
• Šiuolaikinės informacinės technologijos sukuria palankias sąlygas Lietuvos kūrybinių industrijų produktų ir paslaugų rinkodarai.
• Kompleksiškas kūrybinių industrijų skatinimas atskirose vietovėse padeda atgaivinti apleistas teritorijas, nebenaudojamus pramoninius bei karinius kompleksus, taip prisidedama prie urbanistinės ir regioninės plėtros.

Tai tik pora dažniausiai pasitaikančių klausimų, iškilusių “Gmail” vartotojams ir aptartų vos tik pasirodžius “Google Buzz“. Panaršius “Google Buzz“, kai kurie jo sprendimai kelia palankumą. Pavyzdžiui:

1. Jums nereikia prisijungti prie FriendFeed, Twitter`io, Facebook`o ar Blog‘o, kad jus pasiektų artimiausių bendraminčių atnaujinimai – jūs viską sužinote akimirksniu!
2. Atnaujinimus gaunate į savo “Gmail”.
3. Šis naujas įrankis suteikia galimybę stebėti pageidaujamą skaičių žmonių, tad išvengsite grėsmės būti užversti spam‘u (brukalais) ir kitų žmonių savireklama.

Vis dėlto, “Google Buzz“ jums gali ir nepatikti. Pavyzdžiui:

• “Gmail” Lab įrankiai susimaišo su jūsų elektroniniais laiškais – tai vienas tų dalykų, kuris gali erzinti “Google Buzz“ programoje. Tarkime, jūs pakomentuojate kažkieno žinutę, o tas kažkas turi kokius 12491412 kontaktus. Tuomet jūsų “Gmail” bus tiesiog užpuolamas. Bet, ačiū dievui, yra garso išjungimo – Mute – mygtukas. Štai kodėl iš pat pradžių verta pasinaudoti galimybe stebėti tik tuos žmones, kurie jus labiausiai domina.
• Integracija tarp svetainių kol kas silpna – “Google Buzz“ gali prisijungti prie Youtube, Picasa, Flickr, Twitter, taipogi integruojama su “Google Talk“, “Google Reader“, tačiau net ir pasirinkas jas, realybeje praktiškai nieko nevyksta. Taipogi ir išorinėse svetainėse nėra galimybės informacijos išsiųsti tiesiai į Buzz – net ir “Google” priklausančioje Youtube tokia funkcija vis dar neįdiegta!
• Nustatymai, pasirinktys: “Google Buzz“ turi ganėtinai mažai nustatymų ar pasirinkčių, tad iš esmės nėra galimybės atlikti ypatingų pakeitimų. Žinoma, galima stebėti, nestebėti, atjungti, priskirti prie spam‘o (brukalų), siųsti laišką, ištrinti, komentuoti… bet tai – ir viskas. Tačiau nėra abejonių, kad po vienos ar kitos savaitės atsiras ir daugiau galimybių.

Apibendrinant galima teigti, kad pirmoji “Google Buzz“ naudojimo patirtis yra vidutiniška. Esama daug papildomų galimybių, kurios gali būti įdiegtos, ir neabejojame, kad taip ir bus padaryta ateityje. Neramina vienas dalykas – žmonės, besinaudojantys “Gmail” darbo reikalais. Arba, pavyzdžiui, tikrinantys “Gmail” iš mokyklos ar darbovietės tinklų. Ar dėl “Google Buzz“ IT specialistai neims blokuoti “Gmail”, nes per naktį jis staiga tapo socialinio tinklo įrankiu?

Tai galbūt nėra formali “Google Buzz“ apžvalga, kokios tikėjotės. Tai daugiau nuomonė apie “Google Buzz“ – įrankį, kurį tiesiog pamėgsite arba ne. Ir jei nepamėgsite, tuomet paprasčiausiai spustelsite Nustatymai>Žymės>Paslėpti Buzz.