Tai tik pora dažniausiai pasitaikančių klausimų, iškilusių “Gmail” vartotojams ir aptartų vos tik pasirodžius “Google Buzz“. Panaršius “Google Buzz“, kai kurie jo sprendimai kelia palankumą. Pavyzdžiui:

1. Jums nereikia prisijungti prie FriendFeed, Twitter`io, Facebook`o ar Blog‘o, kad jus pasiektų artimiausių bendraminčių atnaujinimai – jūs viską sužinote akimirksniu!
2. Atnaujinimus gaunate į savo “Gmail”.
3. Šis naujas įrankis suteikia galimybę stebėti pageidaujamą skaičių žmonių, tad išvengsite grėsmės būti užversti spam‘u (brukalais) ir kitų žmonių savireklama.

Vis dėlto, “Google Buzz“ jums gali ir nepatikti. Pavyzdžiui:

• “Gmail” Lab įrankiai susimaišo su jūsų elektroniniais laiškais – tai vienas tų dalykų, kuris gali erzinti “Google Buzz“ programoje. Tarkime, jūs pakomentuojate kažkieno žinutę, o tas kažkas turi kokius 12491412 kontaktus. Tuomet jūsų “Gmail” bus tiesiog užpuolamas. Bet, ačiū dievui, yra garso išjungimo – Mute – mygtukas. Štai kodėl iš pat pradžių verta pasinaudoti galimybe stebėti tik tuos žmones, kurie jus labiausiai domina.
• Integracija tarp svetainių kol kas silpna – “Google Buzz“ gali prisijungti prie Youtube, Picasa, Flickr, Twitter, taipogi integruojama su “Google Talk“, “Google Reader“, tačiau net ir pasirinkas jas, realybeje praktiškai nieko nevyksta. Taipogi ir išorinėse svetainėse nėra galimybės informacijos išsiųsti tiesiai į Buzz – net ir “Google” priklausančioje Youtube tokia funkcija vis dar neįdiegta!
• Nustatymai, pasirinktys: “Google Buzz“ turi ganėtinai mažai nustatymų ar pasirinkčių, tad iš esmės nėra galimybės atlikti ypatingų pakeitimų. Žinoma, galima stebėti, nestebėti, atjungti, priskirti prie spam‘o (brukalų), siųsti laišką, ištrinti, komentuoti… bet tai – ir viskas. Tačiau nėra abejonių, kad po vienos ar kitos savaitės atsiras ir daugiau galimybių.

Apibendrinant galima teigti, kad pirmoji “Google Buzz“ naudojimo patirtis yra vidutiniška. Esama daug papildomų galimybių, kurios gali būti įdiegtos, ir neabejojame, kad taip ir bus padaryta ateityje. Neramina vienas dalykas – žmonės, besinaudojantys “Gmail” darbo reikalais. Arba, pavyzdžiui, tikrinantys “Gmail” iš mokyklos ar darbovietės tinklų. Ar dėl “Google Buzz“ IT specialistai neims blokuoti “Gmail”, nes per naktį jis staiga tapo socialinio tinklo įrankiu?

Tai galbūt nėra formali “Google Buzz“ apžvalga, kokios tikėjotės. Tai daugiau nuomonė apie “Google Buzz“ – įrankį, kurį tiesiog pamėgsite arba ne. Ir jei nepamėgsite, tuomet paprasčiausiai spustelsite Nustatymai>Žymės>Paslėpti Buzz.

Mūsų laukia dar vieneri įdomūs metai. Kad ir kokios būtų pasauliu nuvilnijusios krizės pasekmės, šiandien atrandama gerokai daugiau jai nepavaldžių išeičių nei anksčiau. Kodėl? Krizės daugiau ar mažiau paliesti vartotojai vertina naujoves, ypač jei jos yra pragmatiškos, taupo laiką, pinigus, tačiau tuo pačiu, pavyzdžiui, gali jaudinti, pralinksminti ir pan. Tad kokios vartotojų tendencijos vyraus 2010-aisiais?

1. VERSLAS RENKASI NEĮPRASTUS SPRENDIMUS

Verslo ir vartotojo dialogas bus viena iš priemonių priimti šiandienos pokyčius.

Šiais metais pasiruoškite priimti neįprastus verslui sprendimus. Reikia suvokti, kad sąmoningų vartotojų bendruomenė ne tik sparčiai auga, bet ir bręsta. Šiandienos vartotojas ne tik puikiai žino savo teises ir galimybes, bet ir drąsiai įvardina ir gina savo norus ir poreikius. Todėl įmonėms jau pats laikas prioritetais iškelti skaidrumą, sąžiningumą, pradėti dialogą ir bendradarbiavimą su savo vartotoju, t. y. užmegzti dvikryptę komunikaciją, o ne brukti prekę ar paslaugą jau atgyvenusiais reklamos būdais. Juolab, kad virtualus pasaulis – socialiniai tinklai, tinklaraščiai, forumai ir kt. – neišvengiamai kasdien keičia verslo veidą. Neįprasti verslo sprendimai padės priimti laikmečio skelbiamus iššūkius, o aktyvus verslo ir vartotojo dialogas neabejotinai bus viena iš priemonių nuolat jausti besikeičiančias jūsų kliento nuotaikas ir poreikius.

2. URBANIZACIJOS ĮTAKA VARTOTOJŲ BENDRUOMENĖS PLĖTRAI

Ekstremali urbanizacija artimiausiu metu dar labiau išplės reiklių, išsilavinusių vartotojų ratą visame pasaulyje.

Dar prieš šimtmetį mažiau nei 5 procentai pasaulio gyventojų gyveno miestuose, 2008-aisiais pirmą kartą žmonijos istorijoje šis skaičius peržengė 50 procentų, o remiantis prognozėmis 2050 metais jis pasieks 70 procentų, t. y. 6,4 milijardo miestiečių. Taigi, urbanizacijos mastai plečiasi stulbinančiu greičiu, o su ja ateina ir miesto kultūra. Ši tendencija ypač akivaizdi stebint, kaip klestinčių didžiųjų pasaulio miestų gyventojų identitetas susijęs su jų miesto kultūra, miesto „prekės ženklu“, paveldu, tiesiog to miesto „buvimu“.

Kartu su urbanizacija nuolat auga ir reiklių, siekiančių kuo daugiau išbandyti „kompiuterizuotų“ vartotojų-miestiečių skaičius. Jie ne tik kur kas drąsiau įsisuka į jūsų siūlomų prekių ir paslaugų rinką, bet ir nedvejodami pasineria į ekstremalių įspūdžių, kampanijų ir diskusijų verpetą kartu su kitais vartotojais. Beje, vartotojai, pasirinkę gyventi užmiestyje, taip pat viliojami veikti (ir apsipirkti) internete kaip miestiečiai. O aktyvios žiniatinklio visuomenės augimas tik dar labiau spartina šį procesą.

3. INTERAKTYVI VARTOTOJŲ BENDRUOMENĖ

Kad ir ką šiais metais parduotumėte ar pradėtumėte, tai bus neabejotinai aptarinėjama viešai 24 valandas per parą.

Vis daugiau žmonių esamuoju laiku dalinasi viskuo, ką jie daro, perka, žiūri, kur eina, ką nešioja ir t. t. Kompiuterinės paieškos ir sekimo sistemos padeda lengvai surasti ir suvaldyti šį nuolatinį naujienų srautą pagal temas, problematiką ar prekės ženklą. Dabar pirkėjas, nusprendęs įsigyti kokią nors prekę ar paslaugą, gali greitai ir nemokamai peržiūrėti kitų analogišką produktą įsigijusių vartotojų nuomonę žiniatinkliuose, forumuose ir socialiniuose tinkluose. Ir ne tik perskaityti, bet ir užmegzti tiesioginį ryšį su jais, išsiaiškinti ar išsamiau pasikonsultuoti apie dominančios prekės ar paslaugos savybes, įskaitant jos gamintoją ar teikėją, t. y. jus.

Susekti visas bendraminčių klientų ir potencialių pirkėjų diskusijas vargu ar įmanoma. Tik nuo jūsų priklausys, kaip reaguosite į rastus komentarus ir suvaldysite šią interaktyvią vartotojų bendruomenę. Yra pora išeičių: dirbti nepriekaištingai, kad atsiliepimai būtų tik patys geriausi, arba imti aktyviai taikyti radikalų, bet vis labiau populiarėjantį kelią – jau nuo pat pirmos dienos įtraukti vartotojus į prekių ir paslaugų kūrimo procesą ir taip užkirsti kelią neigiamiems vertinimams po to, kai produktas bus paleistas į rinką.   

4. PRABANGOS ŽENKLAS – IŠSKIRTINUMAS

Prabanga ikišioliniu tradiciniu suvokimu buvo tam tikras asmens statuso įtvirtinimas, o ateinančius 2010-aisiais ji bus tuo, kuo vartotojas norės ją matyti.

Šiais metais prabangos sąvoka keisis. Prabanga taps tuo, kuo vartotojas nori ją matyti. Viena aišku, kad prabanga visad susijusi su išskirtinumu. O šiandien yra žymiai daugiau galimybių išsiskirti, nei tiesiog nusipirkti kažką beprotiškai brangaus. Akivaizdu, kad jums teks segmentuoti savo vartotojus pagal jų poreikius, tik tuomet galėsite jiems pasiūlyti tai, ko dar niekas nesiūlė, kažką išskirtinio ir galbūt kardinaliai priešingo, imponuojančio ir verčiančio pasirinkti būtent jus.

5. NUO VIRTUALAUS PRIE GYVO BENDRAVIMO

Gyvenimas internete skatina ir suteikia postūmį susitikti realiame pasaulyje – šiandien paneigiamos visos prognozės apie virtualią ir izoliuotą ateitį.

2010 metais dar daugiau žmonių didelę savo laiko dalį praleis internete. Tačiau socialiniai tinklai ir mobiliosios komunikacijos taip pat suteiks postūmį bendrauti gyvai. Tai iš esmės paneigs visas „tiesas“ apie sumažėjusį žmonių tarpusavio bendravimą dėl „internetinės erdvės“ invazijos į mūsų gyvenimą. Kuo dažniau žmonės susitinka ir jungiasi į tam tikras socialines grupes virtualioje erdvėje, tuo didesnė tikimybė, kad jie susitiks su draugais bei bendraminčiais ir realiame pasaulyje. Kodėl? Todėl, kad žmonėms iš tiesų patinka bendrauti su kitais gyvai, ir taip bus visada.

Jūsų tikslas – padėti jiems bendrauti. Pasiūlykite jiems tai, kas skatintų juos susitikti ir palaikyti ryšį, kas suteiktų jiems aktualią ir įdomią informaciją arba tenkintų jų poreikius ir norus prieš, per ir po susitikimų su kitais esamais ar potencialiais jūsų pirkėjais tiek virtualiame, tiek realiame pasaulyje.

6. EKOLOGIŠKAS MĄSTYMAS BE ALTERNATYVŲ

Šiais metais, siekdamos išlaikyti savo stabilumą rinkoje, įmonės ir valdančios institucijos sieks padaryti vartotojus kuo „žalesnius“, net jei kartais tektų apriboti kitas alternatyvas.

Ekologijos idėjos šiandien ypač populiarios ir aktualios: apie jas daug kalbama, diskutuojama, produktų ekologiškumas dažnai prilyginamas kokybės ženklui. Visgi ateityje įmonės turėtų siekti užtikrinti ekologiškumą net ir tuomet, kai jų nestebės „akyla vartotojo akis“. Produkto ekologiškumas taps nebe privalumu, o savaime suprantamu dalyku. Juolab kad vis labiau bus bandoma apriboti kitas, ne tokias ekologiškas alternatyvas. Aišku, iniciatyvos teks imtis ne tik verslo įmonėms, bet ir valdančioms institucijoms.

7. NAUJIENOS PAGAL KIEKVIENO POREIKIUS

2010-aisias bus galima stebėti begalę naujų INFOLUST paslaugų, kurios padės vartotojams kontroliuoti ir išplėsti savo interneto galimybes.

Galimybė sekti vartotoją dominančios informacijos srautus ir įspėti jį apie būtent jam aktualias naujienas tampa nauja virtualaus pasaulio siekiamybe. Tai itin patrauklu vartotojui, nes taupo jo laiką, o užsisakius internetinių naujienų sekimą pamiršti ar nepastebėti naujausių žinių tampa neįmanoma. Taip bus pasiekiama visa vartotoją dominanti informacija – nuo draugų ir bendraminčių socialiniuose tinkluose iki korporacijos veiklos ataskaitų ir kt.

INFOLUST sistema verslui taip pat suteikia unikalią galimybę „surasti“ potencialų klientą pagal jo poreikius (aišku, įvardytus savanoriškai) ir informuoti jį apie jūsų prekes ar paslaugas.

8. SUVIENYTAS DOSNUMAS – GALIMYBĖ DUOTI, AUKOTI, DOVANOTI

Šiais metais, dosnumas, kaip tendencija, prisitaikys prie laiko dvasios ir pasiūlys vartotojams dovanojimo paslaugas, paremtas pragmatiškumu ir bendradarbiavimu.

Vadinamoji Dosnumo karta (Generation (G)enerosity/ žr. int. nuorodą apačioje) 2009-aisias buvo išties didelė, o šiais metais ji bus net didesnė. Šis Dosnumas apima visas iniciatyvas, kurios dovanojimą (aukojimą) gerokai supaprastina, o kartais net nereikalauja jokių vartotojo pastangų, t. y. viskas vyksta automatiškai. Kai verslo ir vartotojų bendradarbiavimas tampa tokia neatskiriama šio laikmečio dvasios („zeitgeist“) dalimi, reikia tikėtis daug ir įvairių originalių, korporatyvių dovanojimo (aukojimo) būdų, kurie įtrauks vartotojus ir leis jiems bendrai aukoti ir/arba bendrai nuspręsti, kam skirtas jų dosnumas.

9. PROTINGAS VARTOTOJŲ Profilių valdymas

Šimtai milijonų vartotojų šiuo metu turi savo interneto profilį. 2010-ieji yra puikūs metai pasiūlyti vartotojams paslaugų, kurios padėtų kaip įmanoma geriau tai išnaudoti finansiškai – nuo kryptingo pardavimo iki brandžių skaitmeninių paslaugų.

Čia nekalbama apie įmones/reklamuotojus, kurie pelnosi iš asmeninių profilių, net jeigu jie ir trokšta pasirausti po asmeninius duomenis tam, kad galėtų pateikti „aktualią“ informaciją kuo daugiau vartotojų. Šiandieninis toliaregiškas verslas investuoja į duomenis ir į teisėtų profilių savininkų – vartotojų – teisę valdyti informacijos srautą.

10. BRANDUS MATERIALIZMAS

Be drąsos, rizikos ir tiesmukiškumo 2010-ieji metai pareikalaus iš verslo skaidrumo ir įvairiapusiškumo. Tai būtina norint koja kojon judėti su 2010-ųjų vartotojų kultūra. Ar jūsų prekinis ženklas tam pasiruošęs?

Formuojasi tendencija brandaus ir tikro dialogo su vartotoju. Vartotoją būtina šviesti apie produktus ir paslaugas, kuriuos bandote parduoti, jų paskirtį, optimalų naudojimą/ vartojimą, o savo veiksmus pristatyti skaidriai ir atvirai.

Daugiau skaitykite:

http://www.trendwatching.com/trends/10trends2010/.

http://trendwatching.com/trends/generationg/

Planuojant reklamą ir jos biudžetus įvairiuose žiniasklaidos kanaluose svarbu objektyviai įvertinti esamą situaciją – nuo pasirinkto kanalo reitingų iki tikslinės auditorijos. Tad kokie pokyčiai ir tendencijos vyravo televizijoje, spaudoje, radijuje ir internete nuo 2008-ųjų rudens iki šių metų sausio?

Tendencijos media rinkoje

Lyginant su ankstesniais, paskutinis 2009 metų ketvirtis spaudos rinkoje didesnių pokyčių nebepadarė. Pradėtas leisti tik vienas naujas žurnalas „Būk laimingas“. Radijo rinkoje taip pat atsirado tik viena nauja radijo stotis HOT FM, girdima Palangoje, Klaipėdoje, Mažeikiuose ir Vilniuje. Daugiausia naujienų 2010-aisiais pristatė televizijos kanalai. Naujų laidų ir projektų kiekų galima prilyginti naujojo sezono atidarymui.

LNK ir TV3 naujienos 2010-ųjų pradžioje

Šių metų pradžioje LNK pristatė tris naujienas: informacinę analitinę laidą „Savaitės įvykių TOP 5“, „Žvaigždžių duetus 4“ ir „2 minutes šlovės“. Pastaroji pateisino lūkesčius su kaupu, pritraukdama 40 procentų daugiau auditorijos nei tikėtasi. Savojo žiūrovo įvertinimo jau laukia ar netrukus sulauks ir kitos šios televizijos naujienos – pramoginės laidos „Kambarių plėšikai“ bei „Pirmas kartas su žvaigžde“ ir serialas „Mano mylimas prieše“.

TV3 taip pat pristatė naujų televizijos projektų ir serialų. Sėkmingiausias lietuviško serialo „Naisių vasara“ debiutas, daugiau nei 40 procentų viršijęs žiūrimumo prognozes. Labiausiai nuvylė TV projektas „Myliu LT“, kurio žiūrimumas buvo net 40 procentų mažesnis, nei tikėtasi. Kitos žiūrovų „teismui“ jau atiduotos TV3 naujienos: TV projektas „Chorų karai“, TV šou „3-čias butas“, serialai „Amžini jausmai“,„Moterų alėja“ ir „Melo teorija“ („Lie to me“).

Reitingų pokyčiai televizijoje

Nuo 2008-ųjų rudens televizijų arenoje dėl žiūrovų dėmesio tarpusavyje daugiausia varžėsi pirmiau minėtosios dvi televizijos – LNK ir TV3. Nuo 2008 metų rugsėjo iki 2009 metų kovo TV3 reitingai lenkė LNK, tačiau jau kovo–liepos mėnesiais lyderio pozicijoje atsidūrė LNK. 2009 metų rugpjūtį prasidėjus naujam sezonui, TV3 susigrąžino „laurus“ ir paskutinį praėjusių metų ketvirtį jau gerokai lenkė LNK. Vis dėlto, nors ir vyko reitingų kovos, įdomu tai, kad TV3 ir LNK 2009 metais pritraukė gerokai mažiau auditorijos lyginant su 2008-ųjų paskutinio ketvirčio duomenimis.

2010 metų sausio mėnesį didžiausio LNK žiūrovų dėmesio sulaukęs penketukas: pramoginė laida „2 minutės šlovės“, pokalbių laida „Valanda su Rūta“, publicistikos laida „Paskutinė instancija“, muzikinė laida „Žvaigždžių duetai 4“ ir TV žurnalas „Nuo…Iki“.

TV3 sausio mėnesio žiūrimiausių penketuke karaliauja serialas „Moterys meluoja geriau 3“, kriminalinė laida „Akistata“, TV3 žinios, TV žurnalas „Gyvenimas yra gražus“ ir dokumentinė drama „Farai“.

Televizijos auditorijos įvertinimas

Dar vienas svarbus tyrimo aspektas – auditorijos pasiskirstymas pagal lytį ir amžių. 2010 metų sausio mėnesio reitingai dar kartą patvirtino tendencijas, kad moterys – aktyvesnės žiūrovės. Lyginant televizijos kanalus aiškiau išsiskiria auditorijos amžius. LNK kanalo didesnę auditorijos dalį sudaro vyresnio amžiaus moterys (35–99 m.), o TV3 – paaugliai (8–14 m.) ir jaunimas (25–34 m.). Lietuvos ryto TV, PBK ir LTV taip pat daugiau renkasi vyresnio amžiaus asmenys. TV6 ir TV1 auditorijos amžius pasiskirstęs tolygiai.

Spaudos reitingų pokyčiai

Remiantis Nacionalinio skaitytojų tyrimo duomenimis, į pirmąjį skaitomiausių dienraščių penketuką 2009-ųjų rudenį pateko „Lietuvos rytas“, „Vakaro žinios“, „Respublika“, „Šiaulių kraštas“ ir „Kauno diena“. Dienraščių grupėje ilgą laiką lyderiavusios „Vakaro žinios“ pirmąją poziciją užleido „Lietuvos rytui“. Nors pastarojo reitingas paaugo tik 5 procentais, „Vakaro žinios“ prarado 10 procentų. 2009 metų rudenį net penktadaliu krito ir „Respublikos“ (rusų k.) skaitomumas.

Teigiamais pokyčiais gali džiaugtis „Verslo žinios“. Lyginant su tuo pačiu 2008 metų laikotarpiu „Verslo žinių“ skaitomumas kilo 25 procentais.

Vertinant žurnalų reitingus, lyderiais išlieka moterų auditorijai skirti savaitraščiai ir žurnalai, įvairūs TV programų leidiniai, nors 2009 metų rudenį kone visų savaitraščių ir žurnalų reitingai vidutiniškai krito 25 procentais. Išimtis – „Gyvenimo būdas“ (skaitomumas kilo daugiau nei penktadaliu). Išskirtinai sėkmingas laikotarpis žurnalams „Computer Bild“ ir „Computer Bild patarėjas“. Jų skaitomumas išaugo kelis šimtus kartų.

Radijo reitingų pokyčiai

Remiantis 2009 metų nacionalinio radijo auditorijos tyrimu, į pirmąjį klausomiausių radijo stočių penketuką 2009-ųjų rudenį pateko: LR1, Lietus, M-1, Russkoje radio Baltija, Pūkas.

Daugiausia naujų klausytojų pritraukė „Reklamos ekspertų“ grupei priklausančios radijo stotys M-1, M-1 Plius, Lietus. Tai galėjo lemti jų bendradarbiavimas su televizijos projektais („Auksinė blykstė“, „Muzikos akademija“ ir kt.).

M-1 Plius ir Power Hit Radio Radio reitingai išaugo atitinkamai 10 ir 16 procentų.

Nors vis dar išlieka pirmaujančia radijo stotimi Lietuvoje, LR1 prarado apie 30 procentų klausytojų.

Interneto reitingų pokyčiai

Interneto vartotojų skaičius kasmet sparčiai auga, tačiau pirmose pozicijose esančių 15 interneto puslapių reitingai nekrito. Pirmame lyderių penketuke – google.lt, delfi.lt, gmail.com, one.lt, youtube.com, lietuviškų tinklalapių – delfi.lt, one.lt, lrytas.lt, alfa.lt, 15min.lt.

Per metus daugiau nei trigubai išaugo „15 min.“ interneto svetainės lankomumas. Ženkliai kilo youtube.com ir alfa.lt reitingai.

Išlaidos pagal sektorius

Ir 2008, ir 2009 metų spalio-gruodžio mėnesiais daugiausia biudžeto reklamai skiriama mobiliojo ryšio, elektroninės žiniasklaidos ir mažmeninės prekybos sektoriuose. Tačiau jei pirmoje pozicijoje esančio mobiliojo ryšio sektoriaus išlaidos sumažėjo 3 procentais, elektroninės žiniasklaidos ir mažmeninės prekybos išlaidos augo atitinkamai 10 ir 23 procentais. 2009 m. rudenį net 2,5 karto augo medicinos paslaugų sektoriaus išlaidos reklamai. Prie šių paslaugų priskiriama ir vaistinių bei jose skelbiamų medikamentų akcijų reklama. Baldų sektorius taip pat kone dvigubai padidino savo išlaidas reklamai.

Išlaidos žiniasklaidos kanalams

2009 metų rudenį televizija, laikraščiai, žurnalai, lauko reklama ir radijas buvo populiariausi žiniasklaidos kanalai pagal reklamos biudžetus.

Remiantis TNS Gallup duomenimis, ryškiausius biudžeto pokyčius patyrė spauda – 2009 metų spalio–gruodžio mėnesiais spaudos reklamos biudžetai sumažėjo iki 30 procentų, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais. Tačiau internetui, kinui ir lauko ekranams skirti iki 17 procentų didesni biudžetai.

Televizijos biudžetai sumažėjo 6 procentais, tačiau bendras reklamos kiekis sekundėmis 2009 metų ketvirtą ketvirtį išaugo 2 procentais, 2008-ųjų gruodį žiūrovas vidutiniškai matydavo 441 klipą per savaitę, 2009 metų gruodį – 518 klipų. Itin triukšmingas 2010-ųjų sausis, lyginant jį su 2009 metais – reklamų klipų padaugėjo net trečdaliu.

Naujiena reklamos rinkoje

Pasirodė naujas išorinės reklamos produktas – projekcinė reklama ant didelio ploto namų bei fasadų. Šio projektoriaus apšviečiamas reklamos plotas nuo 300 iki 500 kvadratinių metrų. Projekcinė reklama leidžia vienoje vietoje 15–30 sekundžių intervalais reklamuoti iki 25 produktų.

Išsamesnę informaciją rasite čia

Nekantriai laukiame Tavęs, jeigu:

-          turi neįkainojamos integruotos komunikacijos projektų valdymo patirties (privalumas, jeigu projektai buvo vykdomi keliose šalyse);

-          baigei viešųjų ryšių/ komunikacijos/marketingo studijas;

-          laisvai bendrauji anglų kalba (antra užsienio kalba – privalumas);

-          talentingai bendrauji su klientais, gebi perprasti jų poreikius ir pateisinti lūkesčius nuo projekto pradžios iki pabaigos;

-          esi iniciatyvus, kūrybingas ir atsakingas;

-          gebi nepriekaištingai reprezentuoti įmonę ir atstovauti jos interesus.

Čia Tavęs laukia:

-          galimybės maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus ir kūrybinį potencialą;

-          įdomūs integruoti tarptautiniai projektai ir perspektyvūs klientai;

-          karjeros ir tobulėjimo galimybės;

-          darni ir profesionali kolegų komanda, priklausanti vienai iš didžiausių Baltijos šalyse komunikacijos agentūrų grupei „BIG IDEA Group“;

-          visos socialinės garantijos.

Gyvenimo aprašymus ir motyvacinį laišką siųskite el. paštu info@eurorscg-pr.lt iki kovo 5 d.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Reikalavimai? Nevardinsim, juk patirtį sukaupę specialistai puikiai žino kokių įgūdžių reikia tokiai pozicijai.

Gyvenimo aprašymus ir motyvacinį laišką siųskite el. paštu darbas@mpg.lt  iki vasario 21d.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Tradiciniai žiniasklaidos kanalai – laikraščiai, žurnalai, radijas ir televizija – patiria milžinišką spaudimą, biudžeto nuostolius, praranda skaitytojus, klausytojus ir žiūrovus. Visas verslas yra tarsi „apgultyje“. Žiniasklaidos „susitraukimas“ labai skausmingas jos darbuotojams, o taip pat investuotojams. Todėl rinkodaros specialistai, siekdami pasiekti masines auditorijas, išgyvena sunkius apsisprendimo laikus.

Dingus, pavyzdžiui, spausdintam dienraščiui, dingsta vienas pagrindinių rinkodaros kanalų, tuomet reklamdaviai investuoja į naujus žiniasklaidos tipus arba kitus rinkodaros kanalus. Tokie jų veiksmai pakerta tradicinį žiniasklaidos verslą palaikantį ekonominį modelį, o rinkodarininkams sukuria dar didesnių problemų, nes jų pranešimai nepasiekia tikslinės auditorijos.

Į ateitį nukreiptos masinės komunikacijos ir reklamos sklaidos kanalai, bent jau išvystytose rinkose, šiandien tiek pat svarbūs kaip ir tradicinė žiniasklaida. Paieška internetiniame tinkle, reklamos mikro puslapiai, „iš lūpų į lūpas“ kuriama komunikacija, socialiniai tinklai ir Twitteris – viskas svarbu rinkodaros pasaulyje, tačiau artimiausiu metu jie dar neprilygs masinės žiniasklaidos veiksmingumui ir pasiekiamumui.

Šis netikrumas kelia rinkodaros specialistui daug pasirinkimo klausimų, daugumą kurių susiję su šiuo - kur perkelti resursus. Ne taip seniai jiems tereikėjo rinktis tarp ATL („above the line“) ir BTL (below the line“) veiksmų, pavyzdžiui, investuoti į masinę komunikaciją ar rinktis reklamą tik prekybos vietoje, kuri labiau nukreipta į taikinį ir turi tiesioginį kontaktą su potencialiu pirkėju. Dabar šie sprendimai daug sudėtingesni. Ar apsimoka reklaminius pinigus mesti į MySpace, Facebook ir kitus netradicinius kanalus? O ką, jeigu žiniasklaidai numatytus pinigus perkėlus į tokią  veiklą kaip viešieji ryšiai (RsV) ar „gorilla” marketingo sprendimus? Kiekviena šių technikų turi specifinį tikslą ir auditorijas ir rinkodaros specialistas turi apskaičiuoti, kaip paskirstyti siunčiamą žinią. Galiausiai, būtina susivokti, kaip dirbti su besiplečiančiais reklamos kompanijų kanalais ir kitais paslaugų partneriais.

Šiame „naujajame“ pasaulyje pirminis rinkodaros specialisto tikslas – suprasti rinką, nustatyti specifinius kiekvieno kanalo ir kiekvieno numatyto segmento tikslus, išmatuoti efektyvumą ir skirtingas rinkodaros technikas. Daugelis naujų komunikacijos kanalų ir priemonių, šiandien siūlomų rinkodaros specialistui, dar nėra įvertintos, o kai kurių jų efektyvumas neišmatuojamas. Ir tik labai nedaugelis agentūrų bei kitų paslaugų tiekėjų pajėgūs sėkmingai integruoti jas, planuodami komunikaciją.

Kintanti ekonomika

Recesija supainiojo rinkodaros išlaidas. Laikraščiai, televizija, žurnalai ir radijas patiria nuostolius. (laikraščių atveju – recesija tik pagreitino smukimą). Per pastaruosius metus smuktelėjo net internetinė reklama. Po šiuo nuosmukiu slypi dar esmingesnis poslinkis tradicinių išlaidų žiniasklaidai atžvilgiu.

Bendros reklamos išlaidos istoriškai buvo siejamos su bendruoju vidaus produktu, jo kilimu ir kritimu, žengiančiu koja kojon su ekonominiu aktyvumu, su reklamos davėjais, skirstančiais savo biudžetą atitinkamiems kanalams. Didieji pastarųjų metų laimėtojai buvo „internetiniai“ reklamos davėjai ir rinkodarininkai, dirbantys BTL srityje.

Pasibaigus recesijai, išlaidos tradicinei žiniasklaidai nebepasieks buvusių aukštumų, nes reklamdaviai toliau tols nuo spaudos ir televizijos. Laikraščių skaitymo nuosmukis nėra grįžtamasis procesas, ir nors bendras televizijos žiūrimumas didėja, jis vis labiau pasiskirsto tarp skirtingų kanalų ir transliuotojų. Pati priemonė jau pasenusi. 18–24 metų žmonės televiziją žiūri beveik dvigubai mažiau, nei 65-erių ir vyresni. Turėdami panosėje tokius konkurentus kaip YouTube ir mobilusis internetas, augdami jaunieji vartotojai nebus linkę keisti savo žiūrėjimo įpročių ir grįžti prie tradicinės televizijos.

Laikraščių, žurnalų ir televizijos reklamos įkainiai yra gana aukšti, todėl bet koks pinigų nutekėjimas į šalį gali staigiai sugriauti jų ekonomikos pamatą. Ironiška, kad perskirstydami kad ir nedidelį išlaidų kiekį žiniasklaidai, didieji reklamos užsakovai griauna pamatus tam verslui, nuo kurio vis dar patys priklauso, vykdydami produktų pardavimų kampanijas, stambias reklamines akcijas ir kitas populiarias priemones, jie, galima sakyti, kanda į juos maitinančią ranką arba kerta šaką, ant kurios sėdi.

Daugiausia naujienų namų ūkiuose vis dar gaunama iš televizijos, laikraščių ir žurnalų – ir taip bus dar bent keletą artimiausių metų. Nežiūrint populiarumo sumažėjimo paskutiniu metu, pavyzdžiui realybės  šou tokių kaip „Šok su manimi“, „Lietuvos talentai“, ar „Muzikos akademija“ vis dar sugeba pritraukti 20 milijonų žiūrovų savo sezono pabaigoje. Populiarusis YouTube negali generuoti tokio srauto nei per mėnesį, nei per tris.

Kaip neseniai rašė New York Times žiniasklaidos skiltininkas David Carr: „Šiandien išlaidų dalis, tenkanti televizijai, gali būti sumažėjusi, bet ji tebėra didžiausia… Apple, kuri rinkodaros prasme galbūt yra pati talentingiausia techninė kompanija planetoje, vis dar tebėra televizijoje.“

Google sukūrė 20 milijardų dolerių vertės verslą su tinkline paieška, kurio biudžetas prilygsta daugiau nei pusei visos JAV laikraščių industrijos reklaminio biudžeto 2008 metais. Tačiau modelis nepajėgus reklamos davėjams užtikrinti didžiausios auditorijos, kuri vienu ir tuo pačiu metu matytų tą patį arba panašų turinį.

Pagrindinių reklamos rinkų užsakovai savo išlaidas perskirstė taip, kad kyla grėsmė tradicinių žiniasklaidos priemonių ekonominiam gyvybingumui. Tačiau šie pokyčiai nėra tokie dramatiški, kad sukurtų alternatyvą pagrindiniam tradicinių žiniasklaidos priemonių privalumui: plati demografija ir masinis pasiekiamumas nacionaliniu mastu. Naujos reklamos formos ir kanalai atsiras ir vystysis, tik pinigų srautą nukreipus nuo tradicinių žiniasklaidos kanalų. Nors jų naudos įvertinimas ir poveikio potencialiam vartotojui apskaičiavimas, vis dar yra miglotas dalykas.

Toliau skleidžiantis šitiems struktūriniams pokyčiams, daugelis tradicinių žiniasklaidos kampanijų nugrims į tamsą, o daugelis reklamdavių patirs dar neregėtų iššūkių – kaip pasiekti mases.

Kas toliau?

Netikrumas neturėtų būti nieko neveikimo pateisinamas arba inertiškas kartojimas to, kas nebeveiksminga. Nors dabartinė aplinka yra dviprasmiška, o atsakymai toli gražu nėra patikrinti, rinkodaros specialistai pradeda kelti esminius klausimus:

o    Kokie mūsų tikslai ir siekiama auditorija kiekvienam tradiciniam ir naujam rinkodaros kanalui? Kokia specifinė veikla geriausiai padės pasiekti pirkėjus? Kaip reikia matuoti ir vertinti jų efektyvumą?
o    Kaip skirstysime pinigus vis labiau persidengiančioms rinkodaros veikloms ir kursime integruotą komunikacijos strategiją?
o    Kaip dirbsime su agentūromis ir kitais partneriais, apjungdami savo veiksmus į vieningą rinkodaros strategiją?
o    Ar mūsų daromi pokyčiai žiniasklaidos priemonių pasaulyje pakeis rinką ir eliminuos tradicinę žiniasklaidą, tokią kaip spausdinti laikraščiai? Ką mes galėtume ar turėtume dėl to daryti?

Niekas iš mūsų negali išsamiai atsakyti į tuos klausimus, kol reklamos davėjai, reklamos agentūros ir žiniasklaidos planavimo agentūros nepripažins, kad krizė žiniasklaidoje yra ir iššūkis rinkodarai. Reklamos davėjams reikia daugiau informacijos ir paramos iš agentūrų pusės, kad galėtų pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis. Didžiosios reklamos agentūros turėtų pačios pagalvoti, kaip vystyti selektyvius vidinius pajėgumus – taip pat, kaip jos investavo į komunikacijos strateginio planavimo metodus ir įrankius praeito šimtmečio pabaigoje. Galiausiai, tradicinės žiniasklaidos kompanijos turi vystyti palaikomojo verslo modelius, kurie būtų tiesiogiai nukreipti į šiuos esminius pokyčius, jos turi sugalvoti, kaip galėtų išlaikyti savo įtaką rinkoje, kurios užimama dalis vis mažėja.

Trūkstamos šios dėlionės dalys – tai integruoti rinkodaros sprendimai, kurie remiasi visais prieinamais kanalais ir bendradarbiavimu su žiniasklaidos planavimo bei komunikacijos agentūromis. Reklamos davėjai, komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo agentūros čia turi žengti koja kojon.

Lietuvoje dar, deja, sėkmingų integruotos komunikacijos pavyzdžių nėra daug.  Nieko stebėtina – juk ir efektyviai dirbančių agentūrų, kurios galėtų pasiūlyti pilną integruotų komunikacijos priemonių paketą, ką jos pačios besakytų, nėra daug.  Šis laikas skirtas mums visiems permąstyti – ką, kaip, kodėl ir kaip efektyviai darome ar komunikuojame.

]]> http://www.bigideagroup.lt/dilema-su-kuria-siandien-susiduria-kiekvienas-rinkodaros-vadovas/feed http://www.bigideagroup.lt/2010-uju-skaitmenines-rinkodaros-kryptys http://www.bigideagroup.lt/2010-uju-skaitmenines-rinkodaros-kryptys#comments Wed, 20 Jan 2010 12:53:35 +0000 Euro RSCG PR http://www.eurorscg-pr.lt/?p=225 Vytautas Kubilius
Parengta pagal marketingcharts.com

Sulaukus  2010-ųjų, skaitmeninės rinkodaros specialistai rengiasi dar vieneriems permainų metams, kuriuose bus dar daugiau transformacijų ir augimo. Remdamiesi ekonomikos įtaka plintančiai „pasidaryk pats“ kultūrai, augančiu pasitikėjimu kolektyvine išmintimi, informacija pagrįstu menu ir nuotoline kompiuteryste, skaitmeniniai ekspertai Last Exit portale sudarė pirmaujančių rinkodaros krypčių sąrašą, kurios, jų manymu, vyraus ateinančiais metais.

Bendravimo įpročius keičia socialiniai tinklai

Šiandien posakis „aš tau feisbukinau“ tampa kone toks pat dažnas kaip „aš tau skambinau“. Socialinių tinklų populiarumas ir aktyvi jų plėtra ne tik atveria naujas galimybes, bet iš esmės keičia bendravimo įpročius net tarp senų pažįstamų. Anksčiau rašydavome laiškus, norėdami sužinoti, kaip kam sekasi, dabar užtenka peržiūrėti savo news feed ir patikrinti, kas ir su kuo užmezgė naujus santykius, kas užfiksuotas vakarėlio nuotraukose, kas ką naujo parašė apie save. Jau dabar Google Android mobiliųjų telefonų operacinė sistema Facebook, Twitter, Linkedin įtraukia kaip standartinę adresų knygos sąsają (neatsilieka ir Nokia bei kiti telefonų gamintojai) – kam turėti įsivedus vien telefoną, jei taip pat gali matyti dominančio asmens atnaujinimus Facebook‘e, Twitter‘io įrašus, gimtadienio anotacijas ir kt.

Mobilioji komercija – pažadas, kuris dar neįvykdytas

Mobilieji telefonai jau kurį laiką tarnauja visuomenei, lengvindami pinigų  pervedimus, tačiau tik neseniai jų naudojimas išsiplėtė iki mobilių apmokėjimų už prekes ir paslaugas – atsirado mobilioji prekyba/komercija. Žaidimo taisykles keitė ir ateityje keis iPhone/iTunes platforma. Apple vilioja iPhone vartotojus  smulkiais pirkiniais,  atnaujinimais, priedais ir pan., kol iTune saugo „brangiąją“  kreditinės kortelės informaciją. Visa tai, žinoma, padaryta vieningu stiliumi, skatinančiu impulsyvius pirkimus. Regis, būtų paprasta perkelti tai į kitas platformas su PayPal ar Google Checkout, bet kol kas to nėra padaryta. Tačiau galima pasidžiaugti, kad galų gale pajudėjo mobilioji reklama. Galbūt dar šiek tiek primityvoka, jos sprendimai, nutaikyti į įdomesnius vartotojų segmentus ar nišines paslaugas, kol kas reti, tačiau „traukinys pajudėjo“.

Vienas prisijungimas viskam

Vartotojams vis labiau piktinantis, kad reikia vėl ir vėl registruotis naujuose puslapiuose, gudrauti su vis naujais ID, galvai sukantis nuo begalybės slaptažodžių, informacijos valdymo paslaugos, tokios kaip Facebook Connect ir Open ID, darysis vis naudingesnės ir 2010-aisiais bus vis dažniau taikomos.

Griovimas prieš tęstinumą – alternatyvos „didžiajai idėjai“

Nuolat augant socialinių tinklų reikšmei, įmonės vis daugiau investuoja į tinklo bendruomenių, kaip pagrindinį rinkodaros įrankį, kūrimą. Pagal naujausią Tribalization of Business studiją, išleistą Deloitte, 94 proc. verslų didins savo investicijas į tinklo bendruomenes ir socialines informavimo priemones; dauguma kompanijų šias investicijas skatins būtent dėl jų rinkodarinės funkcijos. Taip pat vietoj koncentracijos ties paviene platforma, tokia kaip Facebook, nuolat didėja polinkis į tinklinę tapatybę ir socialinį aktyvumą, kaip integralaus tinklo visumos dalį. Tai rodo neseniai Google išleistos socialinės „laisvo plūduriavimo“ (free floating) priemonės – Google Waves ir Sidewiki.

Didėjant rinkodaros dėmesiui socialiniuose tinkluose ir augant socialinių priemonių pralaidumui reklamai, rinkodaros tikslai ėmė kirstis su reklamos metodais. Reklama dažniausiai siekdavo išskirti prekės ženklą ir pristatyti vartotojui „didžiąja idėją“, o dabar akcentas perkeliamas į siekį įtikinti, reklamai organiškai įsiliejant į socialinę vartotojo aplinką. Taigi, nors rinkodara visada sieks kūrybiškumo ir naujoviškumo, rezultatas vis labiau priklausys nuo atkaklumo ir tęstinumo.

Kolektyviniai žmogiškieji ištekliai

Daugelis įmonių, siekdamos optimizuoti savo veiklą, privalės iš naujo perskirstyti užduotis, vis dažniau pasitelkdamos kolektyvinius žmogiškuosius išteklius (crowdsourcing). 2009-ieji buvo kolektyvinių žmogiškųjų išteklių modelio bumo metai. Šio modelio esmė – elektroninėmis priemonėmis suburti žmones į grupes ir atlikti užduotis mažesniais kaštais, pasitelkiant geriausius išteklius ir pasirenkant tinkamiausią sprendimą iš galybės idėjų. Atsirado aibė tinklalapių, kuriuose užsakovai turi galimybę pateikti projektą, skirdami premiją už geriausią idėją. Jau per pirmąsias 24 valandas gaunama šūsnis paraiškų, o dar po 24 valandų – skelbiamas nugalėtojas ir pristatomas produktas. Dėmesio centre atsiduria idėja ir rezultatas, negailestingai į šešėlį nustumdami su produktu ar prekės ženklu dirbusią konkrečią asmenybę ar agentūrą. Analogišku principu pradėjo veikti gausybė „idėjų agentūrų“, į savo fakultatyvinę veiklą įtraukiančios profesionalus iš viso pasaulio ir siūlančios geriausias idėjas vos per 24 valandas. Didieji prekės ženklai „sukryžmina“ socialinių tinklų ir kolektyvinių žmogiškųjų išteklių idėjas, tokiu būdu suteikdami patrauklumo savo prekės ženklui, gyvumo bendravimui su vartotojais ir galų gale gaudami geras idėjas savo kampanijoms – 2009-aisiais tuo pasinaudojo tokie milžinai kaip IKEA, AUDI ir kt.
Neabejotinai per skaitmenines socialinių tinklų strategijas inicijuoti ir didžiąja dalimi juose įgyvendinami grupinio darbo modeliai apims vis daugiau gyvenimo sričių – nuo politinių priešrinkiminių agitacijų iki programinės įrangos vystymo, nuo visuomeninės žurnalistikos iki aplinkos aktyvistų grupių formavimosi.

Pateikiame keletą pavyzdžių:

http://springwise.com/marketing_advertising/agencynil/

http://www.agencynil.com/

http://springwise.com/style_design/cardsink/

http://www.cardsink.com/

http://springwise.com/style_design/crowdsourcing_platform/

http://www.kluster.com/

http://springwise.com/marketing_advertising/crowdsourcing_the_sales_force/

http://www.leadvine.com/

]]> http://www.bigideagroup.lt/2010-uju-skaitmenines-rinkodaros-kryptys/feed http://www.bigideagroup.lt/%e2%80%9eeuro-rscg%e2%80%9c-tinklas-pelne-daugiausiai-%e2%80%9cepica-awards%e2%80%9d-apdovanojimu http://www.bigideagroup.lt/%e2%80%9eeuro-rscg%e2%80%9c-tinklas-pelne-daugiausiai-%e2%80%9cepica-awards%e2%80%9d-apdovanojimu#comments Thu, 03 Dec 2009 12:31:25 +0000 Euro RSCG PR http://www.eurorscg-pr.lt/?p=224 2009 metų „Epica Awards“ apdovanojimų ceremonijoje „Euro RSCG” tinklas gavo daugiausiai apdovanojimų - 7 aukso medalius, taip pat lauko reklamos „Epica d’Or“ apdovanojimą. „DDB“, „Leo Burnett“, „Ogilvy“ ir „BBDO“ pasidalijo pirmojo top 5-tuko vietas. „Paris BETC“ festivalyje,  „Euro RSCG“ taip pat buvo antras labiausiai apdovanotas tinklas – laimėjo 11 apdovanojimų: 2 aukso ir 9 sidabro apdovanojimus.

Daugiau informacijos rasite čia

Norėdami pamatyti apdovanotus darbus, spauskite ant nuorodų žemiau:

- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/citroen-cornering.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/zko-goosebumps.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/zko-tear.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/zko-heartbeat.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/ebay-christmas_1_en.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/ebay-christmas_2_en.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/ebay-christmas_3_en.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/ebay-christmas_spread_en.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/canal+-closet.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/citroen-shopping.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/citroen-rocker.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/bag-bus.mpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/bag-tennis.mpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/bag-beach_bar.mpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/evian-rollerbabies_60s.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/evian-baby_moonwalk.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/evian-baby_breakdance.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/volvo-blind_preview_aw.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/volvo-lov.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/fiftyfifty-transparent.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/showoff-idea_2.pdf
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/petitbateau-eddie_evan.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/petitbateau-chiara_ben_en.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/petitbateau-chant_rob_en.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/petitbateau-jazz_lola.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/ecpat-child_porn.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/loto-patrickland.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/bulmers-apple.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/bulmers-pearapy.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/strepsils-restaurant.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/strepsils-army.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/strepsils-factory.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/quirinbank-hide&seek.jpg
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/battery-the_mistreated.wmv
- http://my.eurorscg.com/unprotected/news/clippings7/natlmuseum-munich_50.mpg

Malonaus skaitymo :)

Alfa.lt

Ilgą laiką buvo manoma, jog kūrybiškumas yra visiškai įgimta savybė. Kai kurie vadovai iki šiol yra įsitikinę, jog jų įmonėse kūrybiški verslo sprendimai gali būti priimti tik „iš prigimties“ kūrybiškų darbuotojų. Tačiau daugelio tyrimų rezultatai patvirtina faktą, jog ši savybė priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie nebūtinai yra įgimti. Įvairiuose šaltiniuose galima aptikti šiuos kūrybiškumo elementus: gebėjimai, žinios, asmenybės bruožai, motyvacija, aplinka.

Visų pirma, kūrybiškumas yra neatsiejamas nuo divergentinio mąstymo gebėjimo, įgalinančio suformuluoti problemą ir sutelkti dėmesį į įvairias sprendimo galimybes, atmetant tas, kurios yra akivaizdžios ir įprastos. Gebėjimams taip pat priskiriamas intelektas bei įgūdžiai. Žinios yra tam tikras atspirties taškas kūrybai, t.y. kūrybiški sprendimai dažniausiai padaromi srityse, kuriose turima daugiausiai žinių. Kūrybiškai asmenybei būdingi tokie bruožai kaip pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, originalumas, atvirumas naujovėms, lankstumas, atkaklumas bei impulsyvumas. Kūrybiškai veikiantys taip pat pasižymi vidine motyvacija atlikti tam tikrą veiklą - ne dėl užmokesčio, o dėl to, jog jiems pati veikla atrodo įdomi ir maloni. Taip pat didelę įtaką turi socialinė ir fizinė aplinka, kuri kūrybiškumą gali slopinti arba skatinti.

Taigi, kūrybiški verslo sprendimai nepriklauso vien nuo to, kokius darbuotojus – kūrybiškus ar ne – pasamdė darbdavys. Daug ką lemia tai, kokios politikos kūrybiškumo atžvilgiu laikosi pati įmonė: tokios, kuri atskleidžia kūrybiškumo talentą, ar tokios, kuri jį slopina.

Gana dažnas reiškinys inovatyvesnių pažiūrų įmonėse - kūrybinio mąstymo metodų taikymas (tokių kaip smegenų šturmas, horizontalus mąstymas, minčių žemėlapis ir pan.). Šie metodai padeda generuoti naujas idėjas, surasti vertingus sprendimus iškylančioms problemoms, tobulinti procesus ir kurti naujus produktus bei paslaugas. Jų panaudojimo neriboja nei įmonės dydis, nei veiklos sritis. Tiesa, didesnė dalis įmonių šiuos metodus žino, tačiau praktikoje panaudoti vis dar vengia. 

O kūrybiškumo niuansus perpratusieji žengia į priekį… Šiandien jau galima išgirsti apie tokius dalykus, kaip kūrybiškumui palankūs strateginis valdymas, organizacinė struktūra, organizacinė kultūra, vadovavimas, kūrybinės veiklos organizavimas ir pan.

Viktorija