Rausvas automobilių langų plovimo skystis; reklama šaldytuvo, į kurį žiūrintis vyrutis tvirtina, kad „rinkausi, kaip ją“ (turima omeny šalia stovinti nuotaka balta suknele), – nejaugi iš tiesų manoma, kad tokios prekės ir tokios reklamos sudomins moteris?

„Stebėdama padėtį tiek Lietuvoje, tiek Europoje galiu drąsiai teigti, kad rinkodaros ir komunikacijos specialistai kol kas neįvertino moterų perkamosios galios. Tai sakydama turiu omeny ir paslaugas bei produktus, ir jų pristatymą moterų auditorijai“, – tvirtina Ieva Vozbutaitė, ryšių su visuomene agentūros „EURO RSCG PR“ direktorė.
Savo teiginius ji grindžia 2009 metais atlikto išsamaus pasaulinio tyrimo rezultatais, kuriuos paskelbė vieni garsiausių rinkodaros klasikų – BCG (Boston Consulting Group) konsultantai Michaelas J. Silversteinas ir Kate Sayre.  Buvo apklaustos moterys iš bemaž 40 šalių, tyrimo išvados vienareikšmės ir gana griežtos: moterys yra nepatenkintos. Jos dirba ir daro karjerą, augina vaikus ir prižiūri namus, lavinasi, pramogauja ir, deja, labai pasigenda bendrovių, kurios atsižvelgtų  į  jų poreikius ir pasiūlytų specialiai joms pritaikytus sprendimus bei paslaugas. Maistas, grožio industrija, drabužiai – štai tos sritys, kur moterys būtų pasirengusios mokėti daugiau, jei gautų būtent tai, ko joms iš tiesų reikia. Finansų ir sveikatos priežiūros paslaugos – tai labiausiai moteris nuviliančios ir jų poreikius mažiausiai atitinkančios sritys.
Kitas dalykas – komunikacija. „Iš kliento mes labai dažnai gauname užduotį su nurodyta tiksline auditorija: 25–45 metų moterys, didžiųjų miestų gyventojos, pajamos –  vidutinės ir aukštesnės nei vidutinės. Bet juk moterys labai skiriasi! Ar teisinga į vieną gretą sustatyti trisdešimtmetę dviejų vaikų mamą, uždirbančią 2 tūkst. litų ir gyvenančią su bedarbiu vyru, ir jos bendraamžę nepriklausomą vienišę, vadovaujančią bendrovei ir gaunančią 7 tūkst. litų per mėnesį?“ – klausia I. Vozbutaitė.
Atsakydama į savo iškeltą klausimą ji primena jau minėtą Michaelo J. Silversteino ir Kate Sayre studiją, kurioje išskirti šeši pagrindiniai moterų archetipai. Čia moterų grupės apibrėžiamos ne tik pagal pajamas, amžių, bet ir pagal šeiminę padėtį: vienišos, ištekėjusios ir turinčios vaikų ar jų neturinčios, išsiskyrusios, jau išauginusios vaikus. Fast Tracker – moterys, gaunančios aukštesnes nei vidutinės pajamas, vienišos, ištekėjusios – turinčios vaikų, jų neturinčios ar jau išauginusios vaikus – jos sudaro apie 24 proc. populiacijos ir jų rankose – apie 34 proc. uždirbamų lėšų. Pressure cooker – ištekėjusios ir vaikus auginančios moterys, kurių pajamos – nuo žemiausių iki kiek aukštesnių nei vidutinės – tai 22 proc. populiacijos ir 23 proc. uždirbamų pajamų. Relationship focused, Managing on her own, Fulfilled empty nester, Making ends meet – tai kitų moterų archetipų pavadinimai.
„Žinoma, toks moterų segmentavimas turi savo trūkumų, bet tai galėtų būti gera pradžia bendrovėms veiksmingiau ir tikslingiau bendrauti su konkrečiomis auditorijomis, suformuluoti žinutę, kuri  būtų aktuliausia tam tikrai grupei moterų. Toms, kurios ir turėtų būti konkrečios prekės ar paslaugos pirkėjos. Bendrovių, kurios įvertins moterų auditorijos poreikius, pasiūlys joms reikalingas prekes bei paslaugas ir tinkamai jas pristatys, laukia neabejotina sėkmė“, – įsitikinusi I. Vozbutaitė.