Mamos – „mokios patarėjos“ savo dideliems vaikams
Rinkodaros specialistai daug metų linkę manyti, kad kuo didesni vaikai, tuo mažiau svarbios jų mamos. Esą suaugę vaikai savarankiškai sprendžia, ką jiems pirkti, todėl jų mamų nuomonę galima ignoruoti. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad tokios prielaidos yra klaidingos.
Mamos vis dar apmoka sąskaitas
Neseniai buvo apklaustos moterys, gimusios vadinamojo „kūdikių bumo“ (1946–1964 m.) laikotarpiu. Joms užduotas paprastas klausimas – kokių išlaidų jos patiria dėl savo suaugusių vaikų. Štai ką jos atsakė:
•    59 proc. mamų apmoka savo suaugusių vaikų mobiliojo telefono sąskaitas (šis procentas nesumažėja, atžalai sulaukus trisdešimties);
•    53 proc. – moka draudimo įmokas;
•    39 proc. – moka savo suaugusio vaiko būsto nuomos mokestį (tokia yra „tuščio lizdo“ kaina!);
•    38 proc. – moka už jų keliones (čia neįeina kelionė į mokyklą ir iš jos);
•    36 proc. – perka jiems drabužius;
•    33 proc. – perka automobilius ir kompiuterius;
•    24 proc. – perka baldus ir kitą būsto įrangą.
Šie skaičiai ne tik iliustruoja kai kuriuos ekonomikos nuosmukio padarinius, bet ir atskleidžia ryškiai besikeičiančius santykius tarp „kūdikių bumo“ kartos tėvų ir jų „Y kartos“, arba „tūkstantmečio“ vaikų (gimusių 1980–1999 m.). 84 proc. apklaustų moterų atsakė, kad joms tenka apmokėti daugiau savo vaikų išlaidų negu tėvai mokėjo už jas.
Mamos gal ir neperka, bet vis tiek daro įtaką savo „tūkstantmečio“ vaikų pirkiniams
„X kartos“ (gimę 1965–1979 m.) ir „kūdikio bumo“ kartos rinkodaros specialistai mano, kad tikslinė jų vartotojų grupė panaši į juos pačius, o jie, sulaukę dvidešimties, greičiau mirtų negu paklaustų savo mamos patarimo. Šiandien šis kartų atotrūkis nyksta, todėl rinkodaros specialistai turi atkreipti dėmesį, kad dabar dukterys, kurioms per dvidešimt, ir jų mamos, kurioms per penkiasdešimt, didžiuojasi, jog yra geriausios draugės.
Kaip ir dera geriausiai draugei, „kūdikių kartos“ laikų mama, „Euro RSCG Worldwide“ atstovė Rose Cameron tvirtina, kad suaugę vaikai klausia jos patarimų dėl tokių pirkinių:
•    finansinių paslaugų (42 proc.);
•    draudimo (40 proc.);
•    automobilių (39 proc.);
•    maisto produktų ir gaminimo receptų (34 proc.);
•    buitinės technikos (31 proc.);
•    14 proc. net klausia savo mamų – „kūdikių kartos“ atstovių – patarimo technologijų klausimais!
Ką tai reiškia rinkodaros specialistams?
Nors „kūdikių kartos“ mamos apmoka tiek daug savo suaugusių vaikų sąskaitų ir akivaizdžiai daro jiems įtaką renkantis prekes, rinkodaros specialistai praktiškai nekreipia dėmesio į šias moteris, kai jos leidžia pinigus savo ar savo suaugusių vaikų reikmėms.
„Rengdami klientams komunikacijos planus dažnai diskutuojame su jais, kas gi yra jų tikslinė auditorija. Dažniausiai girdimas atsakymas – tie, kam šios prekės skirtos. Ir labai dažnai ignoruojama akivaizdi tiesa – vis daugiau sprendimų dėl pirkinių priima ir vis daugiau daiktų perka moterys. Kaip rodo minėtas tyrimas, kalbama ne tik apie tradiciškai moterų kompetencijai priskiriamas pirkinių sritis, pavyzdžiui, maisto produktus, drabužius, kosmetiką, bet ir apie automobilius bei mobiliuosius telefonus. O ar kas matėte automobilių reklamą, orientuotą į moteris? Manote, tai nesąmonė? Gal ir ne, nes, pasirodo, didesnė tikimybė, kad jūsų parduodamą automobilį vairuos trisdešimtmetis, jei jo mama apie jus žinos“, – situaciją komentavo „EURO RSCG PR“ direktorė Ieva Vozbutaitė.
Pamoka visiems gamintojams ir rinkodaros specialistams: laimėkite „kūdikių kartos“ moters palankumą, ir ji ateis pas jus su visais savo suaugusiais vaikais.
Parengta pagal: www.vibrantnation.com ir Stephen Reily

Dešimt kūrybinio verslo idėjų

Komunikacijos agentūrų tinklas „Euro RSCG Worldwide“ per savo veiklos dešimtmetį sukūrė „Kūrybinio verslo idėjas“. Nuo 2000 m. „Kūrybinio verslo idėjos“ buvo „Euro RSCG“ mantra, misija ir skiriamasis ženklas dirbant visose srityse – ir reklamos, ir ryšių su visuomene, ir korporatyvinės komunikacijos. Jūsų dėmesiui – dešimt „Kūrybinio verslo idėjų“ pamokų.
I pamoka – raskite savo vartotoją
Ko išmokta: vartotojai nėra vienodi. Tobulindami paslaugų ar prekių vartotojų nustatymo ir segmentavimo būdus, strategai gali ir turi priimti sprendimus, vadovaudamiesi informacija ne tik apie dabartinę rinkos padėtį, bet ir apie jos perspektyvas. Mūsų, o drauge ir mūsų klientų patikimas langas į ateitį – prosumeriai – profesionalių vartotojų grupė, netiesiogiai numatanti vartotojų įpročių tendencijas per artimiausius 6–18 mėnesių.
II pamoka – neleiskite nutilti šurmuliui
Ko išmokta: virusinės rinkodaros galia – ne pačios kalbos ir sukeltas šurmulys, o giluminiai ryšiai, susiejantys vartotoją ir prekės ženklą. Geriausios bendrovės siūlo vartotojams pasijusti prekės ženklo savininkais ar dalininkais  – tai juos emociškai susaisto su  prekių ženklais ir skatina nuoširdžiai džiaugtis jų sėkme.
III pamoka – užmeskite tinklą toli ir plačiai
Ko išmokta: nuolatinis inovacijų poreikis – nesibaigianti naujų idėjų, produktų tėkmė – reikalauja  mišraus bendradarbių kolektyvo, sugebančio krestelti pasaulį ir drauge sukurti daugiau nei tai galėtų kiekvienas iš jų individualiai. Todėl tiesiog privalu „mesti tinklą“ plačiau ir pritraukti daugiau galvotų asmenybių (kūrėjų ir strategų), verslo partnerių bei visuomenės nuomonės formuotojų. Tai pasakytina apie bendroves ir agentūras. Taip pat ir apie prekių ženklus.
IV pamoka – suteikite prasmę
Ko išmokta: mūsų, kaip rinkodaros specialistų, darbas – padėti klientams suprasti, kas labiausiai patrauks vartotojų dėmesį ir skatins juos būti ištikimus prekės ženklui. Dabartinėje eroje jau nebegalioja tie karštieji mygtukai, kurie įplieskė perdėtą pastarųjų dešimtmečių vartojimą; šiandien vartojama daug atidžiau, orientuojamasi į naujas vertybes. Daugelis efektyviausių „Kūrybinio verslo idėjų“ artimiausiu laiku bus susijusios ne su naujais archetipais, bet su tokiomis „senamadiškomis“ vertybėmis kaip bendruomenė, paprastumas, ilgaamžiškumas ir įsitvirtinimas savo aplinkoje.
V pamoka – judėkite pirmyn
Ko išmokta: norėdami išsilaikyti bet kurioje rinkos srityje, turėsite nuolat atsinaujinti (kartais kosmetiškai, o kartais iš esmės), nuolat pelnyti žmonių pasitikėjimą ir įtvirtinti prekės ženklą vis naujais ir išradingesniais būdais. Naujomis aplinkybėmis „įprastinis verslas“ neveda niekur – tik į aklagatvį.
VI pamoka – neuždarykite savo prekės ženklo dėžėje
Ko išmokta: pamirškite seną verslo modelį ir „įprastinio verslo“ mąstyseną, siekite mintimis toliau nei jūsų produkto kategorija, kad galėtumėte augti, pajusti kitas tendencijas ir rasti naujų idėjų tolesnei komunikacijai. Nuolat pasitikrinkite ir įvertinkite, kokiai kategorijai priklauso jūsų produktas, kokie yra ir kokie turėtų būti jūsų tiksliniai vartotojai, numatykite, kaip jums reikėtų plėsti savo verslą. Tai užtikrins jūsų buvimą priekyje, leis nuolat judėti pirmyn, o ne šliaužti konkurentams iš paskos.
VII pamoka – kai norėsite, rasite ir būdą, kaip tą norą įgyvendinti
Ko išmokta: niekada neapsiribokite priemonėmis, kurias jau taiko kiti. Dažnai, ypač naujose rinkose, gali būti sudėtinga pasiekti tikslinę auditoriją jau esamais komunikacijos kanalais. Jei tokių kanalų nėra, išraskite juos. Jei atrodo, kad prekės ženklui neįmanoma prasiskverbti į aplinką, sugalvokite, kaip padaryti, kad vartotojai patys pas jį ateitų. Dabar yra aukso amžius norintiesiems reklamuotis kūrybiškai.
VIII pamoka – nebijokite atsisakyti kontrolės
Ko išmokta: įprastinis griežtas korporatyvinio pasaulio susiskirstymas aižėja ir trupa. Verslas pradeda įsisąmoninti, kad bendradarbiavimas gali būti naudingesnis nei tradicinės struktūros. Mes vis dažniau pastebime, kad kūrybinės idėjos jėgą lemia ne jos kontrolės laipsnis, o galimybė plačiai ir greitai pasidalinti ja su kitais. Net pačios geriausios idėjos toli nenuskris parištais sparnais.
IX pamoka – dalyvaukite socialiniuose tinkluose
Ko išmokta: rinkodaros specialistams nebekyla klausimų, ar verta naudoti socialinius tinklus. Klausimas tik kaip ir kokiu mastu. Svarbiausia – būti socialinio pokalbio dalyviu kiekvienoje į vartotojus nukreiptoje kategorijoje. Niekas tiksliai nežino, kaip rutuliosis socialinės medijos per ateinančius 10 ar 20 metų, bet mes esame visiškai tikri, kad jos lems, kokia bus pačių nuostabiausių idėjų varomoji jėga ir trajektorija.
X pamoka – atsiraskite ten pirmiau už kitus
Ko išmokta: mums ir mūsų klientams gerai pasitarnavo aistra naujovėms ir jų kūrimas bei taikymas realybėje. Kai kurios iš pelningiausių „Kūrybinio verslo idėjų“ turi ir nežinomybės dėmenį – tikėjimo šuolį ir drąsą padaryti ką nors dar nebandyto. Todėl mes sugebame tesėti klientams duotą pažadą – jie bus Pirmieji, Patekę į Ateitį.

Tūkstantmečio karta - kokia ji?

Rinkodaros specialistai vis dar siekia suprasti taip vadinamą tūkstantmečio kartą (gimusieji 1977 - 1998 metais, kitaip dar vadinamą Y kartą). Ją perprasti nėra taip paprasta - ši grupė pilna prieštaravimų. Kodėl ji mums vis dar aktuali ir įdomi? O gi todėl, kad būtent jie šiandien yra patys norimiausi vartotojai, kurių prielankumo siekia daugelis prekinių ženklų. Pateikiame keletą JAV specialistų įžvalgų apie tuos, kurių šiandien visi nori?

Y kartos atstovai mažiau linkę dalintis tekstine informacija socialiniuose tinkluose palyginus su vyresniais už save, t.y. su karta X (gimusieji 1965 - 1976 metais) arba taip vadinamais „baby boomeriais” (pokarinė karta, gimusieji 1946 - 1964 metais).
Kita vertus, naujausi tyrimai rodo, kad tūkstantmečio kartos atstovai visus sprendimus dėl pirkimų priima tik pasikonsultavę su draugais ar artimaisiais. Kitaip sakant, jų skaičiavimo būdas yra socialus. Jie pilni įvairių idėjų, kurios gerokai kitokios nei jų tėvų. Ir tai suprantama. Tačiau kas galėjo pagalvoti, kad ši karta, išaugusi su daugybe kabelinės televizijos kanalų, galiausiai nusuks nuo jos nosį? Pagal paskutines JAV atliktas apklausas, daugiau kaip 60 proc. trisdešimtmečių žada artimiausiu metu greičiausiai atsisakyti mokamos televizijos, nes randa pramogų kitose žiniasklaidos priemonėse.
Beje, būtų klaidinga manyti, kad šie žmonės nenori dirbti (nors taip iš pirmo žvilgsnio ir gali pasirodyti). Y karta išugdė didžiulę naujų verslininkų bangą -apklausos rodo, kad šio amžiaus žmonės 50 proc. labiau linkę plėsti savo verslą nei ankstesnės kartos. Tačiau jie nėra prisirišę prie tradicinės darbo dienos, trunkančios nuo aštuonių iki penkių. Šie jauni žmonės linkę dirbti dviejų pusdienių pamainomis, tarp kurių būtų laiko apsilankyti sporto salėje. Šios tendencijos jau pastebimos ir Lietuvoje.
Savo pasitenkinimą darbu Y karta mėgsta sustiprinti savanoriška veikla. Galbūt ne visai taip kaip „boomeriai”, bet tūkstantmečio karta taip pat kartais mėgsta „krestelti gyvenimą iš peties”.

Mažiau socialinės medijos kontrolės – daugiau socialinės atsakomybės

„Mes išgyvename socialinės revoliucijos metą, kuris toks pat reikšmingas kaip pramonės revoliucija“, – tvirtina David Jones, pasaulinio „Havas” ir „Euro RSCG“ komunikacijos agentūrų tinklo vadovas. Komentuodamas pokyčius, vykstančius jam puikiai pažįstamame marketingo pasaulyje, D. Jones išskiria penkias tendencijas ir pateikia konkrečių pavyzdžių, kaip viskas keičiasi dėl skaitmeninės erdvės įsigalėjimo.

D.Jones mano, kad rinkodara vis mažiau siejasi su įvaizdžio formavimu ir vis daugiau atspindi tikrovę. D. Jones pateikia pavyzdį, įrodantį, jog socialinėje medijoje nebeįmanoma nuslėpti tiesos. „Domino’s Pizza Turnaround“ kampanija buvo įgyvendinta, sulaukus itin neigiamų vartotojų vertinimų apie kompanijos produktus. Lemiamas sprendimas buvo priimtas, socialiniame tinklalapyje „YouTube“ pasirodžius liūdnai pagarsėjusiai filmuotai medžiagai, kurioje „Domino“ darbuotojai netinkamai elgiasi su pica. Kompanija sureagavo į vartotojų nuomonę ir pagerino produktų kokybę. Pokalbiai su vartotojais buvo nufilmuoti ir panaudoti komunikacijos kampanijoje.

D. Jones  mano, kad sėkmė laukia tų prekės ženklų, kurie atsisakys kontroliuoti socialinę mediją. Jis pats itin vertina tokias idėjas kaip „Foot Locker Sneakerpedia“. Šioje interneto svetainėje vietoj tiesmukiško raginimo pirkti, sportinių batelių mėgėjai kviečiami dalintis nuomonėmis apie savo sukauptas kolekcijas, taip nuo tiesioginių pardavimų pereinant prie pokalbių apie kultūrinius dalykus. Savo ruožtu, D.Jones negailėjo kritikos „British Petrolium“ viešųjų ryšių kampanijai, kurios organizatoriai atskleidė savo ribotą supratimą ir apie socialinę mediją, ir apie jos interaktyvumo galimybes.

Trečia D. Jones apibūdinta tendencija – mažėjanti rinkodarai skirtų dolerių vertė, kadangi šiandien jau neįmanoma nusipirkti dėmesio - jį galima tik uždirbti ir pelnyti. D. Jones pateiktas pavyzdys – vienos iš jo agentūrų įgyvendinat „DOS Equis“ alaus prekės ženklo kampanija. „65 metų Ernest Hemingway  ir James Bond hibridas“ – taip jis apibūdina kampaniją „Įdomiausias žmogus pasaulyje“. „DOS Equis“ tapo vienu iš populiariausių alkoholį reklamuojančių „Facebook profilių, kurį gerbėjai užvertė komentarais, primenančiais įžymiojo Chuck Norris paradoksus.

Kalbėdamas apie tendencijas technologijose, D. Jones, kaip daugelis rinkodaros specialistų, tiki vieta, kurioje vyksta kampanija. Jis įsitikinęs, kad mes dar tik „praskleidėme užuolaidą“. Dauguma paieškos sistemoje ieškomų puslapių yra tokios, kaip „KLM siurprizas“ ar GAP nemokamų džinsų kampanijos „Facebook‘e“. Ir tai – tik ledkalnio viršūnėlė.

Nepaisant gausybės naujų rinkodaros taktikų, D.Jones įsitikinimu, sėkmė laukia tų verslų ir lyderių, kurie bus socialiai atsakingi. Jis įsivaizduoja „pasaulį, kuriame žmonės, darantys daugiausia gerų darbų, uždirba daugiausia pinigų“. Jis akcentuoja „Pepsi Refresh“ ir „Nike Better World“, kurias įgyvendinančios bendrovės plėtoja „socialinio verslo idėją“. Pats D. Jones yra vienas iš programos „One Young World“ įkūrėjų. Į kasmetiniuose jos susitikimus pakviesti jaunieji lyderiai sprendžia didžiausius pasaulio iššūkius.

Paskaityti mokamą e-laikraštį? Ačiū, ne…

Vis daugiau žinomų ir kokybišką turinį generuojančių interneto šaltinių įveda nors ir simbolinį, tačiau mokestį už savo turinį. Sulyginę skirtingus tyrimus, matome, kad vartotojai mažiausiai vertina tai, už ką prašomi mokėti daugiausiai.
Mažiausiai vertinami pasaulyje žinomi naujienų portalai, už savo metinę prenumeratą prašantys daugiau nei kelių šimtų dolerių. Tuo metu daugiausiai vartotojai išlaidauja programinei įrangai ir žaidimams.
Čia rinkodaros gyslą pamatė ir prekės ženklai. Įpratę nemokamai gauti informaciją internete vartotojai nenorom atveria piniginę už skaitmenį turinį, todėl besireklamuojantys prekės ženklai masina nemokamais žaidimais, demo versijomis, įvairiausio turinio prenumerata… Vartotojai, susigundę gražiu įpakavimu ar žaismingumu, nuolankiai seka iš paskos.
Ar ateityje vietoje to, kad paskaitytume senuką Times, žaisime naująjį rinkodarai skirtą žaidimuką?

Revoliucija? Nejuokaukit!

Nepaisant nerimstančių kalbų apie tai, kad socialinė medija užkariaus pasaulį ir susižers visus reklaminius biudžetus, perversmas, atrodo, dar kuriam laikui atidedamas.

Deloitte tyrimai rodo, kad TV reklama pagal auditorijos ir pajamų iš reklamos dydį, pirmauja visame pasaulyje ir toliau auga.  Pasak šaltinio, TV pajamos iš reklamos šiemet turėtų sudaryti 41 proc. visos medijos pajamų ir dar kiek ūgtelėti metams bėgant. 2007-2010 metais TV pajamos iš reklamos pasauliniu mastu augo 10 proc. o pernai net 3 proc. iki 40 proc. visų medijos pajamų.

TV tikėtina augs ir auditorijos dėmesio prasme: per šiuos metus tikimąsi, kad auditorija ūgtelės apie 1 proc. iki 3.7 mlrd. žiūrovų. Potencialas rinkos augimui dar yra – juk dar tik pusė žmonijos daugiau nei 3 val. per dieną leidžia prie TV.

Deloitte rezultatams antrina Nielsen tyrimai. Tuo metu spaudos pajamos iš reklamos smarkiai krenta žemyn – net 26 proc.

Taigi, šiemet TV net nemąsto nusileisti kitoms medijos rūšims, kad ir kokios patrauklios jos bebūtų.
Reklamos internete revoliucija reikalauja galvų

Atrodo, kad Marijai Antuanetei buvo lengviau perprasti Prancūzijos revoliuciją, nei reklamos agentūroms suprasti lemiamą interneto įtaką jų verslui. Gaila, kad ne reklamos žmonės išrado facebook, tikriausiai todėl šiandien jie išnaudoja tik mažytę dalelytę reklamos potencialo, kurį per pastaruosius metus sukūrė besiplečiantis internetas.

Pasaulyje matyti tendencija, kad vis didesnę rinkos dalį užima įvairiausios agentūros, taikančios reklamos ir web analizės metodus socialiniuose tiksluose. Nors jos savęs reklamos agentūromis ir nevadina, tačiau turi didelės reikšmės formuojant prekės ženklų įvaizdį.

Ką daryti reklamos agentūroms? HAVAS komunikacijos agentūrų milžinė teigia, kad reikia krautis „socialinį kapitalą“, padėsiantį prekės ženklams bendrauti su savo vartotojais per socialinę mediją. JI pati  neseniai įkūrė „Digital division“, kuris atsakingas už interaktyviosios medijos naudojimą ir integravimą į įvairiausias strategijas, plėtojant vartotojų ir prekės ženklų dialogą.
Ką tai duoda? Skaičiai kalba: 2006 m. Havas gavo 9 proc. pelno iš interneto reklamos, o 2010 m. jau 20 proc. Esą skaičiai augs toliau– bankų ir draudimo bendrovės pasišovė net 50 proc. savo biudžetų išleisti būtent on-line reklamai!

Kaip agentūroms pažaboti tą baisųjį jų pelną valgantį interneto reklamos slibiną? Geriausias būdas, anot daugelio specialistų, jį prisijaukinti. Galimi du būdai: prisijaukinti web technologijas, įdarbinant jas išmanančius žmones ir pasirūpinti, kad jų būtų visuose sprendimo priėmimo lygmenyse; arba net apsijungti su skaitmeninės medijos agentūra ir dirbti kartu.

Ar reikia tokių drastiškų veiksmų? John Domas, UAB „Big Idea group“ aiškina, kad tikrai nepakenks. „Pridėtinė vertė, gaunama agentūroms apjungiant savo patirtį, įžvalgas ir jėgas yra neįkainojama. Šiandien tam, kad pasiektumei tikrai gerą rezultatą, nebeužtenka vien turimo žinių kapitalo. Integruotumas – pirmasis žingsnis į sėkmę“.

1 vartotojų tendencijų 2011-taisiais

Panaršę tarp ekspertų nuomonių ir pasisakymų, pristatome 11 svarbiausių vartotojų tendencijų 2011 metams, kurios, kaip teigiama, turės didelės įtakos rastis geriausiems 2011 rinkodaristams:
1.    „Atsitiktiniai“ gerumo gestai: vartotojai jaučia ilgesį žmogiškajam ryšiui, todėl maža staigmena-dovana būtų geriausias būdas susisiekti su potencialiais vartotojais 2011 m. Puikų kanalą tokioms staigmenoms suteikia socialinių platformų įrankiai.
2.    Urbanizacija – vyraujanti šio šimtmečio tendencija. Vartotojų elgesiui ji atsiliepia per didesnį liberalumą, drąsą išbandant naujus produktus, aiškesnį savo poreikių suvokimą.
3.    Mobilieji išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai suteikia vartotojams galimybė nuolat gauti tikslesnius pasiūlymus ir nuolaidas, todėl prekės ženklai turi prisitaikyti ir pasinaudoti tokiomis sąlygomis – grįsti savo kainodarą realiu laiku kuriama pasiūla ir paklausa.
4.    Besikuriančios rinkos: tikėtina, kad šiemet padidės Vakarų įmonių, siūlančių produktus ir paslaugas vartotojams dar besikuriančiose rinkose. Nors vartotojai išsivysčiusiose šalyse kasdien išleidžia daugiau, Vakarų prekės ženklai yra daug geidžiamesni dar neišsivysčiusiose rinkose, todėl siekiama kuo greičiau pasinaudoti atsirandančiu potencialu.
5.    Statuso plėtra on-line: šiemet kiekvienas prekės ženklas turėtų pagalvoti apie savo statuso kūrimą interneto platformose. Tam pasitarnaus žaidimai ir konkursai internete, tačiau su kuo realiausiais prizais.
6.    Sveikata: vis daugiau šiemet bus tikimasi iš sveikatos produktų ir paslaugų. Vartotojai sieks pagerinti savo gyvenimo kokybę, sveikatą. Galite drąsiai galvoti apie įvairiausius sveikatos stebėjimo prietaisus mobiliuosiuose, socialinių tinklų iniciatyvas ir kitas nestandartines sveikatinimosi idėjas.
7.    „Twin-sumers“ ir „Social-lites“: šios interneto vartotojų kategorijos bus itin svarbios 2011, norint tinkamai pasinaudoti WOM potencialu. „Twin-sumers“ – vartotojai su panašiais išreiškiamais pojūčiais ir norais (like/dislike), o „Social-lites“ – drąsiai visam pasauliui transliuojantys informaciją per savo profilius socialiniuose tinkluose ar kitur internete.
8.    Besivystančiųjų dosnumas:  tai tendencija, kuomet didelės kompanijos (ar turtingi asmenys) besivystančiose rinkose vis labiau norės ką nors padovanoti, paaukoti, užjausti bei priglausti ir ne tik savo šalyje, bet ir tarptautiniu mastu. Ši tendencija atspindi gilius kultūrinės paklausos pokyčius vartotojų sąmonėje, tad verta į ją atsižvelgti.
9.    Spontaniškumas:  augant gyvenimo tempui ir populiarėjant įvairiausiems įrankiams (kad ir išmanieji telefonai), vartotojai siekia paslaugų, kurios suteikia galimybę iš pažiūros spontaniškai, tačiau visuomet apgalvotai, lengvai ir neįpareigojančiai susisiekti su kolegomis ir draugais ar net nepažįstamais žmonėmis. Viena panašių paslaugų – mobilioji paslauga, kuomet kitiems vartotojams nuolatos pasyviai transliuojama žmogaus buvimo vieta.
10.    Eko: augant „žaliojo vartojimo“ bangai, prekės ženklai turi pasiruošti spartėjančiam „ekologiškai pranašesnių“ produktų atsiradimui. Kai kurie produktai  ir prekių ženklai visais būdais stengsis įrodyti, kad šiandien jie ekologiškesni nei vakar, turi mažiau teršiančių ingredientų.
11.    Turėti mažiau, žvelgti atsakingiau: nuosavybės suvokimą pamažu keičia nuosaikusis vartojimas. Atsiranda dalijimosi automobiliu, viešųjų dviračių paslaugos, kurios populiarėja visame pasaulyje. Tendencijos rodo pokyčius vartotojų sąmonėje, kurie, laikui bėgant, bus vis ryškesni.
Parengta vadovaujantis http://www.marketingcharts.com, http://www.trendwatching.com informacija ir „Mintel” prognozėmis.