Vytautas Kubilius
Parengta pagal marketingcharts.com

Sulaukus  2010-ųjų, skaitmeninės rinkodaros specialistai rengiasi dar vieneriems permainų metams, kuriuose bus dar daugiau transformacijų ir augimo. Remdamiesi ekonomikos įtaka plintančiai „pasidaryk pats“ kultūrai, augančiu pasitikėjimu kolektyvine išmintimi, informacija pagrįstu menu ir nuotoline kompiuteryste, skaitmeniniai ekspertai Last Exit portale sudarė pirmaujančių rinkodaros krypčių sąrašą, kurios, jų manymu, vyraus ateinančiais metais.

Bendravimo įpročius keičia socialiniai tinklai

Šiandien posakis „aš tau feisbukinau“ tampa kone toks pat dažnas kaip „aš tau skambinau“. Socialinių tinklų populiarumas ir aktyvi jų plėtra ne tik atveria naujas galimybes, bet iš esmės keičia bendravimo įpročius net tarp senų pažįstamų. Anksčiau rašydavome laiškus, norėdami sužinoti, kaip kam sekasi, dabar užtenka peržiūrėti savo news feed ir patikrinti, kas ir su kuo užmezgė naujus santykius, kas užfiksuotas vakarėlio nuotraukose, kas ką naujo parašė apie save. Jau dabar Google Android mobiliųjų telefonų operacinė sistema Facebook, Twitter, Linkedin įtraukia kaip standartinę adresų knygos sąsają (neatsilieka ir Nokia bei kiti telefonų gamintojai) – kam turėti įsivedus vien telefoną, jei taip pat gali matyti dominančio asmens atnaujinimus Facebook‘e, Twitter‘io įrašus, gimtadienio anotacijas ir kt.

Mobilioji komercija – pažadas, kuris dar neįvykdytas

Mobilieji telefonai jau kurį laiką tarnauja visuomenei, lengvindami pinigų  pervedimus, tačiau tik neseniai jų naudojimas išsiplėtė iki mobilių apmokėjimų už prekes ir paslaugas – atsirado mobilioji prekyba/komercija. Žaidimo taisykles keitė ir ateityje keis iPhone/iTunes platforma. Apple vilioja iPhone vartotojus  smulkiais pirkiniais,  atnaujinimais, priedais ir pan., kol iTune saugo „brangiąją“  kreditinės kortelės informaciją. Visa tai, žinoma, padaryta vieningu stiliumi, skatinančiu impulsyvius pirkimus. Regis, būtų paprasta perkelti tai į kitas platformas su PayPal ar Google Checkout, bet kol kas to nėra padaryta. Tačiau galima pasidžiaugti, kad galų gale pajudėjo mobilioji reklama. Galbūt dar šiek tiek primityvoka, jos sprendimai, nutaikyti į įdomesnius vartotojų segmentus ar nišines paslaugas, kol kas reti, tačiau „traukinys pajudėjo“.

Vienas prisijungimas viskam

Vartotojams vis labiau piktinantis, kad reikia vėl ir vėl registruotis naujuose puslapiuose, gudrauti su vis naujais ID, galvai sukantis nuo begalybės slaptažodžių, informacijos valdymo paslaugos, tokios kaip Facebook Connect ir Open ID, darysis vis naudingesnės ir 2010-aisiais bus vis dažniau taikomos.

Griovimas prieš tęstinumą – alternatyvos „didžiajai idėjai“

Nuolat augant socialinių tinklų reikšmei, įmonės vis daugiau investuoja į tinklo bendruomenių, kaip pagrindinį rinkodaros įrankį, kūrimą. Pagal naujausią Tribalization of Business studiją, išleistą Deloitte, 94 proc. verslų didins savo investicijas į tinklo bendruomenes ir socialines informavimo priemones; dauguma kompanijų šias investicijas skatins būtent dėl jų rinkodarinės funkcijos. Taip pat vietoj koncentracijos ties paviene platforma, tokia kaip Facebook, nuolat didėja polinkis į tinklinę tapatybę ir socialinį aktyvumą, kaip integralaus tinklo visumos dalį. Tai rodo neseniai Google išleistos socialinės „laisvo plūduriavimo“ (free floating) priemonės – Google Waves ir Sidewiki.

Didėjant rinkodaros dėmesiui socialiniuose tinkluose ir augant socialinių priemonių pralaidumui reklamai, rinkodaros tikslai ėmė kirstis su reklamos metodais. Reklama dažniausiai siekdavo išskirti prekės ženklą ir pristatyti vartotojui „didžiąja idėją“, o dabar akcentas perkeliamas į siekį įtikinti, reklamai organiškai įsiliejant į socialinę vartotojo aplinką. Taigi, nors rinkodara visada sieks kūrybiškumo ir naujoviškumo, rezultatas vis labiau priklausys nuo atkaklumo ir tęstinumo.

Kolektyviniai žmogiškieji ištekliai

Daugelis įmonių, siekdamos optimizuoti savo veiklą, privalės iš naujo perskirstyti užduotis, vis dažniau pasitelkdamos kolektyvinius žmogiškuosius išteklius (crowdsourcing). 2009-ieji buvo kolektyvinių žmogiškųjų išteklių modelio bumo metai. Šio modelio esmė – elektroninėmis priemonėmis suburti žmones į grupes ir atlikti užduotis mažesniais kaštais, pasitelkiant geriausius išteklius ir pasirenkant tinkamiausią sprendimą iš galybės idėjų. Atsirado aibė tinklalapių, kuriuose užsakovai turi galimybę pateikti projektą, skirdami premiją už geriausią idėją. Jau per pirmąsias 24 valandas gaunama šūsnis paraiškų, o dar po 24 valandų – skelbiamas nugalėtojas ir pristatomas produktas. Dėmesio centre atsiduria idėja ir rezultatas, negailestingai į šešėlį nustumdami su produktu ar prekės ženklu dirbusią konkrečią asmenybę ar agentūrą. Analogišku principu pradėjo veikti gausybė „idėjų agentūrų“, į savo fakultatyvinę veiklą įtraukiančios profesionalus iš viso pasaulio ir siūlančios geriausias idėjas vos per 24 valandas. Didieji prekės ženklai „sukryžmina“ socialinių tinklų ir kolektyvinių žmogiškųjų išteklių idėjas, tokiu būdu suteikdami patrauklumo savo prekės ženklui, gyvumo bendravimui su vartotojais ir galų gale gaudami geras idėjas savo kampanijoms – 2009-aisiais tuo pasinaudojo tokie milžinai kaip IKEA, AUDI ir kt.
Neabejotinai per skaitmenines socialinių tinklų strategijas inicijuoti ir didžiąja dalimi juose įgyvendinami grupinio darbo modeliai apims vis daugiau gyvenimo sričių – nuo politinių priešrinkiminių agitacijų iki programinės įrangos vystymo, nuo visuomeninės žurnalistikos iki aplinkos aktyvistų grupių formavimosi.

Pateikiame keletą pavyzdžių:

http://springwise.com/marketing_advertising/agencynil/

http://www.agencynil.com/

http://springwise.com/style_design/cardsink/

http://www.cardsink.com/

http://springwise.com/style_design/crowdsourcing_platform/

http://www.kluster.com/

http://springwise.com/marketing_advertising/crowdsourcing_the_sales_force/

http://www.leadvine.com/